Apytiksliai viena taupioji elektros lemputė tam pačiam šviesos kiekiui pagaminti suvartoja apie 5 kartus mažiau elektros energijos.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Brangstant elektrai apie jos taupymą susimąstė dargi tie, kurie neseniai tokią mintį vydavo šalin it įkyrią musę. Ir iš tiesų čia centas, ten dešimt – žiūrėk, jau ir litas. O litas prie lito... Ar kartais tuščiai neiššvaistome savo sunkiai uždirbtų pinigėlių? Kaip taupyti ir sutaupyti brangstančios elektros sąskaita? Klausimai, kuriuos pateikėme Jonui Matusevičiui, Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjui.

„Buvo, kas elektrą taupė ir seniau, tačiau dabar pabrangusi elektros energija žmones tiesiog privers taupyti. Būdų bei rezervų tam dar liko, apie juos ir pakalbėkime”, - siūlo pašnekovas.

Apšvietimas

Pasak J. Matusevičiaus, daugiausia energijos prarandama apšvietimui naudojant kaitrines elektros lempas, kurios apie 90 proc. suvartotos energijos paverčia šiluma. Taigi tik 10 proc. suvartojama naudingai, o kita – nuostoliai. Tačiau dažname bute dega ne po vieną elektros lemputę, todėl nuostoliai dar labiau išauga. Kaitrinės lempos, panašu, baigia atgyventi savo. Ekonomiškumo sumetimais jų atsisako daugelis valstybių, netgi Rusija.

„Jeigu perdegė lemputė, tikslinga nusipirkti nebe kaitrinę, bet brangesnę – kompaktišką fluorescencinę lempą, kuriai „pagaminti” tą patį šviesos kiekį reikės kur kas mažiau elektros energijos. O esant galimybei yra geriausia visas įprastas lempas pasikeisti energiją taupančiomis. Taip, pastarosios yra brangesnės, bet ir tarnauja žymiai ilgiau. Pavyzdžiui 15 vatų taupioji (fluorescencinė) elektros lempa šviečia taip pat kaip 75 vatų įprasta, kaitrinė lempa. Taigi energijos nuostoliai bus 5 kartus mažesni. Išeitų, jei anksčiau už apšvietimą reikėjo mokėti 50 litų, dabar užteks 10 litų. Tik reikia prisiminti, jog apie 5 metus tarnaujančios lempos amžius stipriai sumažėja, jeigu ji kaskart bus įjungiama trumpesniam negu 5 minučių laikotarpiui”, - primena J. Matusevičius.

Pašnekovo teigimu, būsto apšvietimas yra ta plotmė, kur daugiausia galima sutaupyti. Dabar pasirodė šviesos diodų lempos, kurios dar ekonomiškesnės, negu aprašytosios. Kaip ir kiekvienos naujovės, jų kainos dar yra palyginti didelės, nors visada atsiras, kas gali sau tai leisti. „Naujai pastatytoje miesto bažnyčioje visos lempos yra būtent tokios, šviesos diodų, - tęsia pašnekovas. - Tik jų gabaritai didesni negu skirtų buičiai. O namuose reikia kaskart išjungti apšvietimą tada, kai jo nebereikia”.

Kur dar galima sutaupyti?

„Kalbant apie lauko, kiemo, laiptinės apšvietimą, čia geriausia ne pleškinti šviesas visą tamsųjį paros metą, bet įsirengti vadinamuosius judesio daviklius, tada apšvietimas bus automatiškai įjungiamas, kada reikia, bei išjungiamas, kada nebereikės, - pasakoja J. Matusevičius.

Dažnas buitinės technikos prietaisas turi budėjimo režimą: televizoriai, kompiuteriai, garso ir vaizdo aparatūra... Ne visi žino, jog visa tai irgi vartoja energiją, už kurią mokame. Todėl patartina nakčiai išjungus televizorių nepatingėti atsikelti iš lovos ir priėjus nuspausti mygtuką, kad užgestų maža signalinė lemputė - energiją vartoja ne tik ji, bet ir visa schema, atsakinga už budėjimo režimo palaikymą. Kažkas paskaičiavo, jog kas mėnesį „vidutinis butas” šitaip praranda apie 6 litus. O juk tokių prietaisų dažniausiai namuose būna ne vienas.... Sovietiniais laikais televizorių ne tik išjungdavome, bet ir ištraukdavome laidą iš lizdo, dabar gi paspaudė nuotolinio valdymo pultelio mygtuką, ir verčiasi ant kito šono”, - šypsosi pašnekovas.

Anot jo, dažnas kompiuteris irgi turi numatytą energijos taupymo režimą, tereikia tik jį tinkamai sureguliuoti – pagal savo įpročius bei poreikius. Jeigu nustatytą laiką niekas nedirba, kompiuteris automatiškai pereina į taupymo režimą, užgęsta ekranas ir t. t. Vėlgi šitaip taupoma elektros energija.

Kai kurie pastatomi šviestuvai (ir ne tik) turi įmontuotą tolydinį šviesios srauto reguliavimą. Pavyzdžiui, skaitant lempos šviečia visu galingumu, o žiūrint televizorių šviesos srautas sumažinamas.

„Perkant naują buities techniką (indaplovę, skalbyklę, šaldytuvą...) verta atkreipti dėmesį į jos ekonomiškumo (taupymo) klasę. Geriausios iš jų yra klasė A arba A plius. O visus kitus energijos vartotojus reikia peržiūrėti bei nuspręsti, kaip dar galima sutaupyti? Paprastas dalykas: šaldytuvą reikėtų statyti toliau nuo šilumos šaltinių, - pasakoja J. Matusevičius. - Toliau nuo radiatorių, tiesioginių saulės spindulių ar pan. Nelaikyti šaldytuvo atidaryto ilgiau negu reikia. Čia irgi galima sutaupyti. Paskaičiuota, jog norint temperatūrą šaldytuve „numušti” vienu laipsniu, papildomai reikia suvartoti 5 proc. elektros energijos. Šaldytuvas turėtų būti pakrautas optimaliai: nei per daug, nei per mažai - taip, kaip nurodo gamintojas.

Esant galimybei, į skalbyklę reikėtų atvesti šiltą, o ne šaltą vandenį, tada sumažės energijos poreikis vandeniui pašildyti.

Jeigu namuose yra elektriniai vandens pašildytuvai (boileriai), būtina pajungti laiko matuoklį tam, kad šildytuvas kaistų ne nuolat, bet įsijungtų automatiškai ir kada reikia. Pavyzdžiui, naktį šilumos reikia kur kas mažiau, o 2 valandos prieš rytą sistema įsijungtų pati.

Žinoma, imantis visų įmanomų priemonių taupyti elektrą, ekonominis efektas tikrai bus, nors jį iš anksto apskaičiuoti yra gana sudėtinga. Čia reikėtų žinoti elektrą vartojančių prietaisų charakteristikas, jų veikimo trukmę ir kt.” - teigia pašnekovas.

O kaip dviejų tarifų elektros skaitikliai? Ar manipuliuojant paros laiku galima sutaupyti?” - klausiame.

J. Matusevičius: „Labai nedaug. Apsimokėjo iki patvirtinant naujus tarifus. Dabar nebent kas daug elektros suvartoja naktimis arba savaitgaliais, tačiau kitiems abonentams tai gali būti netgi nuostolinga”.