K. Donelaičio g. gyventojui J. Petkauskui jau atsibodo kiekvienais metais rinkti nuo kaimyno sklype augančio klevo byrančius žiedus ir lapus.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

                                  

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Kaimynų „ribiniai” nesutarimai – gana dažna priežastis, dėl kurios kreipiamasi pagalbos į redakciją. Štai vienam gyvenimą trumpina už kaimyno tvoros augantis šermukšnis, kitas nepatenkintas kaimyno vyšnia, kurios šakos linksta į jo pusę, trečiojo kaimynas nesiteikia patraukti 20 centimetrų tvoros į savo pusę, kaip numatyta dokumentuose, o ketvirtas teigia, kad jam saulę užstoja kaimyno agrastai ir dėl tos priežasties darže niekas nebeauga...

 

Trumpa istorija, kurią norime papasakoti, – vienas iš tokių kaimynų nesutarimų. Ją pakomentuoti paprašėme Miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiąją specialistę Palmirą Lukošienę tikėdamiesi, kad patarimai padės kaimynams tarpusavyje išspręsti kylančius nesutarimus ir nepradėti dažnai ilgai trunkančių bei gerokai smegenų neuronus praretinančių teismų maratonų.

 

 

Į „Šiaulių naujienas” kreipėsi garbaus amžiaus K. Donelaičio g. 4-ojo namo gyventojas Juozas Petkauskas. Priežastis, privertusi jį praverti redakcijos duris, – už kaimyno tvoros, sklypo kampe, netoli gatvės, augantis klevas. „Reikia jį nupjauti, todėl ir pradėjau vaikščioti per svietą. Jei nepadės, beliks D. Grybauskaitės paklausti, kodėl tas medis „užkeiktas”, kad nė vienas valdžios žmogus nenori atvykti ir vietoje pasižiūrėti, kas ir kaip? Išeina, jūs pjaukitės, muškitės ir šaudykitės, o mes vis tiek atlyginimą gausime”, - apmaudauja senolis, jau spėjęs apsilankyti ir Savivaldybėje ir ten pareiškimą parašyti.

„Dėl ko tas klevas jums taip kliudo?” - klausiame.

 

„Jis yra prie pat daržo, apie metrą nuo mūsų ribos, - pasakoja J. Petkauskas. - Suprantate, jis žydi ir barsto žiedų kekes ant viso mano daržo. Dar ir iš po žiemos tų žiedų liko primėtyta”. Iš tolesnio pasakojimo sužinome, kad sveikata nebeleidžia žmogui darbuotis darže, tačiau ir apleisti sklypo nenori.

„Ar bandėte apie tai kalbėtis su kaimynu?” - toliau domimės.

 

„Ten nuolat užrakinta. O balandžio 20-ąją su kaimynu kalbėjausi per tvorą. „Kaimyne, ar negalėtumei nupjauti tą klevą?” - paklausiau. „Kaip aš galiu gyventi be medžių?” - sakė jis. Ir visa kalba. Pasakė ir nuėjo”.

 

Žmogus teigia norįs, kad ateitų ir situaciją vietoje įvertintų Savivaldybės komisija. „Didelis medis... Bet koks mano daržas nuo jo žiedų paliko! Gal, sakau, kaimynas medžio nupjauti nesugeba – bijo, kad virsdamas jis išdaužys langus, tvoras išlaužys?”

 

Štai tokie kaimyniški reikalai...

 

 

Skambiname Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiajai specialistei P. Lukošienei. Ką daryti tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui? Ką sako įstatymai ir pati galite patarti?

 

„Šitas konkretus medis nėra saugotinų augalų sąraše, - teigia ji, pavarčiusi bylas. - Todėl gauti Savivaldybės leidimo nupjauti – nereikia.”

Vadinasi, viskas priklauso tik nuo kaimyno norų arba nenorų?

 

P. Lukošienė: „Tokiu atveju, kai kaimynai nesusitaria, galima patarti registruotu laišku informuoti sklypo, kuriame auga nesaugotinas želdinys,  savininką apie tai, jog medis kelia tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, į gretimą valdą patenka augalo šakos arba šaknys, užstoja šviesą ar pan.

 

Arba, kaip kalbama Civilinio kodekso 4.42 straipsnyje: „...Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų ir kitų augalų šaknis bei šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet iki šio termino nesulaukęs jų pašalinimo”, - cituoja P. Lukošienė.

 

Paprašome valdišką įstatymų kalbą „išversti” į kasdienę ir visiems suprantamą.

 

P. Lukošienė: „Pirmiausia laiške būtina nurodyti terminą, iki kada kaimynas turi pašalinti svetimame sklype atsidūrusius savo augalus arba jų dalis. Siųsti reikia registruotu laišku, išsaugant siuntimo kvitą. Tai bus dokumentas, įrodantis, jog kaimynas tikrai buvo įspėtas registruotu laišku ir jam buvo suteiktas realus (mėnesio arba kelių mėnesių) terminas. T. y., kad nebuvo reikalaujama sutvarkyti visko per savaitę - jeigu prireiktų eiti teisman”.

 

O jeigu ne?

 

Jeigu per nustatytą laikotarpį žmogus nesusitvarko želdinių, tuomet jo kaimynas turi visą teisę sulig jo namų valdos riba (kuri nebūtinai sutampa su tvora) nupjauti „svetimas” šakas arba atsikasti šaknis.

 

Vadinasi, darsyk grįžtame prie to paties: viskas priklauso nuo žmogaus, kurio teritorijoje auga medis, geros valios?

 

P. Lukošienė: „Taip. Šitokia teisė numatyta įstatyme, jeigu kaimynai nesusišneka. Priežastys gali būti įvairios: gal tas kaimynas neturi pinigų arba jėgų darbuotis ir pan.? Be abejonės, tada išlieka kita galimybė – kreiptis į teismą”.

 

Tačiau J. Petkauskas teigia neketinąs kreiptis į Temidės tarnus...

 

„Medžio nupjovimas ir išvežimas dažnai susijęs su specialios technikos ir samdomų darbininkų panaudojimu. Kas turi jiems sumokėti už darbą?” - klausiame vyriausiosios specialistės.

 

„Ar tai būtų medis, ar kiauras pastato stogas – visa tai sutvarkyti turi pats „gaspadorius” ir nuosavomis lėšomis”, - sako P. Lukošienė.