Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d., Teisingumo ministerija parengė ir pateikė derinti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, kuriuose numatomi teisės aktų nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje.

Greta JANČIAUSKIENĖ
Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, iki euro įvedimo dienos turi būti pakeistos teisės aktų nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į nacionalinę valiutą (litą), numatyta atsiskaitymo ar mokėjimo litais taisyklė arba tam tikros vertės ar dydžiai nurodyti litais (šie dydžiai turi būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais).
Teisingumo ministro teigimu, keičiant piniginių baudų ir žyminio mokesčio dydžius iš litų į eurus, faktiškai mokėtinų sumų siūloma nedidinti – pritarus projektams jos esą netgi nežymiai mažėtų, kadangi įstatymų projektuose sumos nustatytos sveikų eurų tikslumu, mokėtojų naudai nubraukiant centus.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo už civilinės bylos nagrinėjimą teisme šiuo metu turi sumokėti 200 litų žyminį mokestį (pagal neatšaukiamai nustatytą lito ir euro perskaičiavimo kursą (1 euras = 3,45280 lito) būtų 57,92 euro), tai po euro įvedimo dienos įsigaliojus parengtiems įstatymų pakeitimams jam reikėtų mokėti 57 eurus žyminio mokesčio.
Teisingumo ministerija siūlo pakeisti 20 įstatymų ir 10 Vyriausybės nutarimų, kuriuose šiuo metu pateikiama nuoroda į nacionalinę valiutą – litą, mokesčių, baudų, turto verčių, tam tikrų piniginių sumų ribų ir kt. dydžių skaitmeninės vertės taip pat yra nustatytos ir išreikštos litais.