Su savo vaiku prasmingai bendraujate ne tik tada, kai drauge skaitote knygą, bet ir tada, kai padeklamuojate eilėraščių ar pasekate pasakaitę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Neseniai viena tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos tėvai savo mažamečiams vaikams dažniausiai skiria po 1–2 valandas per dieną. Dažniausiai suaugusiųjų prioritetu tampa buities darbai, o pusei visų apklaustųjų trūksta idėjų, ką galima kartu su vaikais nuveikti, ypač namie.
O juk gali būti smagu net ir drauge tvarkantis namų buityje – tada vaikų ir tėvų tarpusavio ryšys gali stiprėti, pasaulėjauta augti kur kas geriau, nei įsigijus brangią pramogą šeimai.

Šeimos laisvalaikį apkandžioja finansinė padėtis
Kodėl pusė tėvų didžiausią savo laisvo laiko dalį skiria buities darbams, o kiti savo laisvą laiką pirmiausia skiria vaikams? Ar kalta laiko stoka ir nuovargis?
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė sako, kad šeimos yra labai skirtingos, tad renkasi ir labai skirtingus prioritetus. Šiuos prioritetus lemia daug atskaitos taškų, bet itin svarbi ir šeimos aplinka, sąlygos.
„Vieniems prioritetai yra pasirenkami visiškai laisva valia, jie nevaržomi nei tam tikrų įsipareigojimų, nei pajamų, būtinų pragyvenimui, nei mokesčių – tad yra ganėtinai laisvi rinktis. Kiti tuo tarpu iš tikrųjų gyvena sudėtingą gyvenimą“, – teigia R. Žemaitė.
Specialistė primena ir tai, kad tėvai su vaikais vidutiniškai praleidžia 7 minutes per parą. Ir taip yra dėl to, kad gyvename pakankamai skurdžioje visuomenėje, kur pragyvenimui užtikrinti tiek laiko, tiek dėmesio skiriame gerokai daugiau negu turtingose šalyse. Taigi didžioji dalis laiko tenka paieškoms, kaip užsidirbti arba paieškoms kaip sutaupyti.
Pasak R. Žemaitės, gyvename pakankamai skurdžioje visuomenėje: Lietuvoje yra daugiau nei 30 proc. šeimų, kurios apskritai gyvena skurdo riboje arba ties skurdo riba. Maždaug apie 10 proc. uždirba šiek tiek didesnes pajamas ir yra šiek tiek toliau nuo skurdo ribos. Juk kainuoja ne tik būsto išlaikymas, maistas, kitos būtinosios prekės, pinigų reikia augančio vaiko drabužiams, avalynei...

Prasmingai praleisti laiką – galvosūkis?
Dažniausiai statistikai skaičiuoja, kiek laiko mes praleidžiame su savo vaikais. Tačiau svarbi ne tik trukmė, bet ir kokybė.
Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad yra labai gražių pavyzdžių, kai šeimos, net ir turėdamos labai nedaug laiko buvimui kartu, gyvena pakankamai sutelktą, darnų, sklandų gyvenimą. Ir čia tėvų ryšiai su vaikais yra stiprūs, kaip ir pagarba vienas kitam.
„Manyčiau, kad pagrindinė tokios darnos priežastis atsiranda tada, kai labai daug dėmesio skiriama kokybei – tai reiškia, ką mes veikiame, kaip mes veikiame ir kiek iš tikrųjų konkrečiu momentu būname drauge konkrečioje veikloje“, – teigia R. Žemaitė.
Ir čia specialistė siūlo pažiūrėti kiek kitaip į buities darbus. „Pažiūrėkime į istorinį kontekstą – nuolat labai daug dėmesio buvo skiriama buities darbams. Ir vaikai iš tiesų labai daug laiko praleisdavo kartu su tėvais dirbdami. Bet tai nė kiek netrukdė atsirasti kokybiškiems ryšiams tarp tėvų ir vaikų. Manau, pagrindinė bendravimo kokybės priežastis buvo ta, kad iš tiesų tėvams nereikėjo blaškytis tarp keleto įvairiausių užsiėmimų ir bandyti juos suderinti vienu metu“, – teigia R. Žemaitė.
Anot jos, gyvename labai intensyvioje visuomenėje ir turime nuveikti, dirbti gerokai daugiau negu anksčiau. Tad natūralu, kad tiesiog išsiblaškome ir veikiame paviršutiniškai.
„Tvarkyti namus su vaikais yra buitinis užsiėmimas, bet jį galima padaryti ir švente, ir džiaugsminga pramoga. Tiesiog tereikia fantazijos ir noro“, – sako R. Žemaitė.
Net jeigu ir pažvelgsime į savo istoriją, pamatysime, kad vaikai augo ne tik kartu tėvais, bet ir keliomis kartomis – su seneliais, dėdėmis ir tetomis. Darbų rutiną paįvairindavo dainos, pasakos, istorijos ir tai tapdavo prasmingomis akimirkomis.

Ar verta pavydėti brangių šeimos pramogų?
Kaip sako R. Žemaitė, šiandien siūloma daug ir įvairiausių pramogų šeimoms, kurioms leidžia finansai: baseinai, nuotykių parkai ir pan.
Bet kyla klausimas, ar nupirkta pramoga tikrai yra tiek pat kokybiška, kiek, pavyzdžiui, laikraštinių kepuraičių arba lėktuvėlių lankstymas, kuris nieko nekainuoja. Juk, tarkime, nuotykių parke vaikai eina į jiems skirtas trasas, tėvai – į savo, o pabaigoje susitinka ir pasakoja vieni kitiems, kaip sekėsi, kas buvo smagaus. Bet ar išties šeima dalyvauja drauge?
„Tad pirmiausia svarbu žinoti, kas yra miela tėvams ir kas miela vaikams. Tuomet ieškoti būdų, kaip suderinti, kad užsiėmimai virstų bendrais – kad ir vieniems, ir kitiems būtų smagu ir įdomu“, – sako R. Žemaitė.
Specialistė pataria diskutuoti visai šeimai, galima ir balsuoti. „Kai vaikai suvokia, kad jie yra pasirinkimo proceso dalis, jie visai kitaip reaguoja tiek į darbus, tiek į pramogas, tiek į buvimą drauge“, – teigia R. Žemaitė.
Nežinantiems ką veikti su savo vaikais verčiau neieškoti kitų žmonių patarimų. „Nes dažniausiai tokie keliai yra labai sudėtingi ir svetimi. Tiesiog reikėtų apsidairyti aplinkui save – galbūt atrasite, kad kažkada, kai buvote paauglys, mėgote važinėti riedlente. Ir visai smagu būtų išmokyti savo vaiką bei pačiam parepetuoti. Arba galbūt mėgote plaukioti – ir tai visiškai įgyvendinama“, – sako R. Žemaitė.