Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius rašantiems ir kalbą mylintiems linkėjo: „Būkite negailestingi, kai tai neišvengiama, atidūs – kiek tai įmanoma, ir visada atviri žmonėms.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo įteiktos padėkos rašantiems ir žodį mylintiems gydytojams bei žurnalistams. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius džiaugiasi, kad ligoninėje dirba ne tik gabūs ir darbštūs medikai, bet ir žmonės, kurie geba ligoninės problemas, naujoves aprašyti, pasidalyti svarbia ir aktualia informacija su visuomene.
„Rašo ne tik rašytojai, žurnalistai, bet ir pedagogai, teisininkai. Didžiulis džiaugsmas, kad rašo ir mūsų medikai. Mūsų medikai rašo ir prozą, ir poeziją, turime net ir reporterių. Stebiuosi, kaip nuostabūs gydytojai randa laiko profesionaliai dirbti mediko, o taip pat ir žurnalisto darbą“, - sako P. Simavičius.

Ligoninės rašytojai ir žurnalistai
Albertas Griganavičius – Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas yra parašęs dvi knygas. Pirmoji knyga „Reikia tos Lietuvos“ buvo išleista 2006 metais, o antroji - „Kū ašen da atamenu“, parašyta Kavarsko (tarp Anykščių ir Ukmergės) tarme, - skirta lietuviškų tarmių metams pažymėti. Nuo vaikystės svajojęs studijuoti literatūrą, A. Griganavičius tapo gydytoju. Kaip sako P. Simavičius, tai žmogus, tikrai mylintis kalbą. „Kartais dalykiniuose susitikimuose net baisu ne taip ištarti žodį žinant, kad bet kuriuo metu A. Griganavičius gali viešai pataisyti. Tiesa, kalbos kultūros trūksta mums visiems, todėl smagu, kad yra žmonių, kurie išdrįsta pamokyti, kaip reikia kalbėti“, - sako P. Simavičius.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja gydytoja Edita Bražienė su televizijos žurnalistais bendrauja ir rengia laidas jau dešimtmetį. Ji sako, kad žurnalisto darbas labai sunkus, tačiau dar sunkiau yra būti mediku, operuoti. „Aš esu mėgėja žurnalistė, o profesionali - medikė. Kai pačiai tenka įkalbinėti kolegas kalbėti prieš kameras, suprantu, kodėl medikai kuklinasi ir vietoj pokalbio prašo šimto darbų, kad tik nereikėtų kalbėti viešai. Tačiau sveikatos laidos ir sveikatos straipsniai labai reikalingi, nes tai priemonė informuoti visuomenę, kaip kur ir kada reikia kreiptis į medikus“, - sako gydytoja E. Bražienė.
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės II tuberkuliozės skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Ilona Šnarienė koja kojon žengė į mediciną ir žurnalistiką. Ji rengia sveikatos laidas, rašo medicinos temomis straipsnius ir kartu dirba slaugytojos darbą. „Dirbu žurnaliste nuo darbo laisvu laiku: skiriu laisvalaikį, savaitgalius, šventines dienas. Tai mano hobis“, - sako bendrosios praktikos slaugytoja I. Šnarienė.
Andželiką Bubelytę, dirbančią Respublikinės Šiaulių ligoninės Radioterapijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja, P. Simavičius įvardijo kaip žvaigždę, kuri kilo slapčia. Mergina, parašiusi vieną knygą - „Juodojo mėnulio vaikai“, jau rengiasi išleisti ir antrąją. Ji rašyti randa laiko naktimis. „Džiaugiuosi, kad mano knyga išvydo šviesą. Negalėjau nerašyti. Manau, kad niekada nereikia baimintis rašyti, nes rašydamas žmogus gali išreikšti save, o tai labai svarbu“, - sako A. Bubelytė.