Romualdas BALIUTAVIČIUS

Naujieji metai jau visai čia pat. Vidurnaktį, pasenę vieneriais metais, žmonės kels šampano taures, glėbesčiuosis ir sveikins vieni kitus...

Kaip pas mus priimta nuo seno, dvyliktą nakties į dangų pakils tūkstančiai šventinių raketų ir fejerverkų. Nors šitie spalvingi žiburėliai turi nešti džiaugsmą, skaudi praktika rodo, kad neretai jie lygiai taip pat gali apkartinti šventinį džiaugsmą... Apie tai ir kalbame su Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyresniuoju specialistu Vytautu Dambrausku.

 

„Pagal potencialų pavojų visi pirotechnikos gaminiai skirstomi į 4 kategorijas, - pasakoja V. Dambrauskas. - Mažiausiai pavojingi tie, kurie priskiriami pirmai kategorijai – turį nedidelį garsinį poveikį, skirti naudoti mažose uždarose teritorijose, įskaitant ir gyvenamąsias arba viešo naudojimo patalpas. Sąlyginai mažai pavojingi ir antrai kategorijai priskiriami pirotechnikos gaminiai, tačiau jų  įsigyti gali tik pilnamečiai asmenys. Tuo tarpu trečios kategorijos gaminius gali naudoti tik specialių žinių turintys asmenys, didelėse atvirose lauko teritorijose, nedideliu atstumu stebint žiūrovams. 4 kategorijos pirotechnika skirta išimtinai tik specialistams ir ja prekybos vietose neprekiaujama.

 

Yra raketų, kurios iššaunamos į orą šovinio principu, taip pat yra, kurios pakyla veikiant reaktyvinio variklio principui. Taip ar kitaip, visos, be išimčių, pirotechnikos priemonės turi būti pažymėtos CE ženklu. Lietuvoje pardavinėjama civiliams tikslams skirta pirotechnika yra licencijuojama”.

 

Kad šventės netaptų nelaime, pašnekovas primygtinai siūlo saugoti įsigytas pirotechnikos prekes nuo vaikų. Negalima naudotis pirotechnika, jeigu pakuotė yra deformuota, pažeista, matomi korozijos arba skysčio pėdsakai, pasibaigęs galiojimo laikas.

 

 

„Pagrindinis reikalavimas – pirkti sertifikuotus pirotechnikos gaminius, - tęsia pašnekovas. - Būtinai sertifikuotus ir iš teisėtų prekybos vietų, gerai įsiskaityti į pridedamas instrukcijas: kur ir kaip naudoti, kokių saugumo priemonių imtis? Preliminariai saugus atstumas gali būti nustatomas iš raketos pakilimo aukščio. Jeigu, tarkime ji pakyla iki 200 metrų, vadinasi, ir bet kuria kita kryptimi ji gali nulėkti lygiai tokį pat atstumą. Vadinasi, žiūrovams saugu yra už 200 metrų ribos”.

 

„Šie reikalavimai, panašu, sunkiai įvykdomi. Abejotina, ar kas daugiabučių namų kvartale eis už pusės kilometro stebėti naujametinių fejerverkų?..”

V. Dambrauskas: „Deja, taip. Iš esmės yra pažeidžiami taikomi reikalavimai. Uždaruose kiemuose galima naudoti tik labai nestiprią pirotechniką, nes čia pat statiniai, žmonės, automobiliai... Tačiau kaskart matome ką kita”.

 

Turbūt toliau nuo pirotechnikos turėtų laikytis ir neblaivūs asmenys?

 

„Taip, tačiau, kad kuris pirotechnikos naudotojas naujametinę naktį būtų blaivus kaip stikliukas – irgi nedidelė tikimybė, - juokiasi V. Dambrauskas. - Aišku, jeigu matote, kad išties neadekvačiai besielgiąs neblaivus asmuo nešasi didelę petardų bateriją, atkreipkite dėmesį, kur ir kaip ją stato. Jeigu ant pusnies viršaus, o ne ant tvirto pagrindo, įspėkite jį, ir patys saugokitės: įrenginys, visos tos 12 raketų iššaus, nesvarbu ar į viršų, ar kitomis kryptimis – į žmones, į langus ar į mašinas...”

 

„Pokalbio pradžioje minėjote sertifikatus...”

 

„Kiekvienas prekybos „taškas“ privalo turėti tokį sertifikatą ir, pareikalavus, iš karto jį pateikti  pirkėjui ar kontroliuojantiems asmenims. Kita blogybė –  pilnamečiai, kuriems kartais „geri dėdės” nuperka pirotechnikos”.

 

Anot V. Dambrausko, būna, kad nepilnametis parduota fejerverkus nepilnamečiui, arba pirotechnika gauta nežinia iš kur. Kartais jos iš užsienio pargabena tolimųjų reisų vairuotojai – iš Rusijos, Turkijos ir kt. Šitokie pavojingi fejerverkai dažnai gaminami namudinėmis sąlygomis, nėra sertifikuoti. Apie 90 proc. iš visų pas mus parduodamų pirotechnikos priemonių yra pagaminta Kinijoje – parako tėvynėje. Ten kiekvienas kaimas pasižymi savo rengiamomis pirotechnikos šventėmis: visi jas gamina, kas netingi, tačiau kaip ir iš kokių medžiagų – žino ne kiekvienas. Dar daugiau, tokia pirotechnika gali atsirasti ir prekybos „taškuose“... Ar bereikia sakyti, jog netvarkinga, nežinia iš ko pagaminta pirotechninė priemonė gali sprogti rankose... Neatsargiai elgiantis yra pavojinga ir sertifikuota pirotechnika, tačiau ji gaminama masiškai, didelėse kontroliuojamose įmonėse”.

 

 

„Laikrodžiui mušant dvyliktą, visi puola sveikinti vieni kitų, - toliau pasakoja V. Dambrauskas. - O mažamečius dažnai pamiršta... 4-7 metų vaikui viskas taip nekasdieniška ir taip įdomu! Žiūrėk, toks ir prie ugnį spjaudančio fontanėlio sugalvos prieiti, ir pačiupinėti... Nelaimė čia pat. Ta proga noriu priminti tėveliams: nepamirškite ir nepalikite be priežiūros savo mažųjų!”

 

Tačiau nelaimė gali tykoti ir visų kitų, stebinčių naujametinę fejerverkų fiestą. V. Dambrauskas prisiminė gal 8 metų senumo atvejį, kai Kviečių gatvėje naujametinė raketa pataikė ir sunkiai sužalojo lauke buvusią mergaitę... O kaltieji? Kas besuras: juk buvo šitiek žmonių ir tamsu... Nereti atvejai, kai raketos pataikydavo kaimynams į langus arba į kieme paliktas transporto priemones. „Noriu priminti, jog Miesto tarybos sprendimu, Šiauliuose naudoti pirotechniką leidžiama tik kartą metuose - naujametinę naktį”, - pabrėžia pašnekovas.

 

Vis dėlto gali atsitikti taip, kad raketa pataikys į žmogų arba įlėks į kambarį... Ką daryti, kaip teisingai elgtis tokiais atvejais?

 

V. Dambrauskas: „Iš karto sakau: nepulkite gesinti raketos. Jos neužgesinsite – jokių galimybių - degs kolei sudegs. Net jeigu įkristų į indą su vandeniu, raketa neužges, nes sudėtyje yra magnio, kuris dega ir po vandeniu. Todėl bandydami gesinti, galite nukentėti patys. Jeigu raketa įlėkė į kambarį, jai užgesinti priemonių nebėra. Žinoma, raketų taip pat visokių yra... Pasitaikė, kai į žmogų atsimušusi raketa nudegindavo ne tik odą, bet ir pažeisdavo raumenų audinius. Baisus dalykas. Todėl įvykus nelaimei belieka viena - skubiai kviesti medikus...”

 

Pasak pašnekovo, pirotechnikos mada mus pasiekė dar iš sovietmečio, kai šalia miesto turėjome didžiulį aerodromą ir norintieji iš kariškių nesunkiai įsigydavo visokių dalykų. Ir kuo toliau, tuo labiau ši „mada” stiprėja... „Ar didelis malonumas krizės sąlygomis į orą paleisti 100-200 litų? - stebisi V. Dambrauskas. - Ar ne geriau tuos atliekamus pinigus panaudoti labdarai ar kitam geram darbui? Nes fejerverkai – labai trumpalaikis, brangiai kainuojantis grožis. O švenčių išvakarėse noriu visiems palinkėti jas praleisti gražiai ir be nelaimių”.