KET naujovės – jau dabar, griežtesnės baudos – kitąmet.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Vyriausybė patvirtino daugybę kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. O nuo kitų metų vairuotojų laukia kur kas griežtesnė atsakomybė už KET pažeidimus. Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius pataria, kad patys vairuotojai turėtų atlikti visų KET naujovių apžvalgą, idant menkas nesusipratimas ar didelis nesupratimas kelionės nepaverstų nesmagiu nuotykiu.

Lentelė su žalia rodykle
Nuo spalio pradžios atsirado prievolė vairuotojui prieš įvažiuojant į sankryžą, kurioje ties raudonu šviesoforo signalu yra lentelė su žalia rodykle, sustoti nurodytoje vietoje ir duoti kelią kitoms transporto priemonėms ar pėstiesiems. Planuojama, kad iki 2020 sausio 1 d. žaliųjų rodyklių nebeliks – keliuose numatyta diegti saugesnes eismo organizavimo priemonės.
Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro viršininkas K. Dičius teigia, kad su žaliosiomis rodyklėmis iš tiesų pasitaikydavo kurioziškų situacijų.
„Štai suku į kairę, įvertinęs, kad viskas tvarkoje, bet neįvertinu šalia stovinčių pėsčiųjų. Išeina pėsčiasis – privalau sustoti, o sustodamas aš užkertu kelią priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiajam. Vytauto ir Žemaitės gatvių sankirtoje, prie mokyklos, mūsų iniciatyva žalia rodyklė buvo nuimta. Nes stovint automobiliams, yra ribojamas matomumas kitam vairuotojui – jis tiesiog nemato žemo ūgio vaiko. Ir jeigu nesustojęs važiuoji, gali įvykti nelaimė“, - sako K. Dičius. Tad akivaizdu – kai vairuotojas sustoja, jis turi visas galimybes įvertinti, pamatyti visus eismo dalyvius iš visų kelio pusių ir tęsti važiavimą.
Pasak K. Dičiaus, priemonių, užtikrinančių saugesnį eismą yra įvairiausių – tai patvirtina naujasis išmanusis šviesoforas Šiauliuose.
„Naujasis šviesoforas Pramonės ir Išradėjų gatvių sankryžoje veiks visą parą. Prie automatiškai savęs valdančio šviesoforo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tad užfiksavus atvažiuojant automobilį, šviesoforas uždega žalią šviesoforo signalą. Nakties metu iš visų pusių degs raudonos šviesos signalai, bet jei atvažiuoju leistinu greičiu, man užsidega žalias signalas, jeigu viršiju greitį – užsidega raudonas ir priverčia mane sustoti“, - paaiškina K. Dičius.

Dviratininkui – itin atsargiai pralenkti pėsčiąjį
Pasak K. Dičiaus, atkreiptinas dėmesys į pakeistą pagrindinio kelio sąvoką.
„Tai būtent tapo kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir pan. kelio) atžvilgiu, kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Jeigu aš važiuoju asfaltuotu keliu ir yra susikirtimas su žvyrkeliu, tai mano kelias tampa pagrindiniu keliu. Sankryžų pravažiavimo tvarkoje tai yra ypač aktualu“, - sako Kelių policijos biuro viršininkas.
Taip pat draudžiama sustoti 5 m už pėsčiųjų perėjos. „Anksčiau to nebuvo. Jeigu yra po vieną eismo juostą, kaip Tilžės gatvėje, centrinėje miesto dalyje, tai nei prieš pėsčiųjų perėją, nei už jos po 5 m negalima sustoti. Jeigu yra keturių eismo juostų kelias, sustoti galima. Vėlgi tokios taisyklės yra dėl pėsčiųjų perėjos matomumo ribų“, - sako K. Dičius.
Dviratininkams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėja – ir anksčiau to daryti buvo negalima, dabar KET taisyklėse yra sakinys, aiškiai teigiantis, kad tai daryti yra draudžiama. Dviračiai gali važiuoti šaligatviu, ko anksčiau nebuvo, bet dviratininkas, prasilenkdamas su pėsčiuoju, turi važiuoti labai mažu greičiu.
„Jeigu, sakykime, dviratininkas prasilenkia su pėsčiuoju, jo greitis turi būti labai mažas, t. y. artimas pėsčiojo ėjimo greičiui. Galima vertinti taip: jeigu dviratis susidurs su pėsčiuoju, tai kone visais atvejais dviratininkas turėtų būti teoriškai kaltas – jis privalo užtikrinti saugų atstumą ir greitį. Vėlgi gali būti tam tikros kitokios aplinkybės, bet daugiausia bus kaltinamas dviračio vairuotojas“, - sako K. Dičius.

Greitkeliuose – didesnis greitis
KET taisyklėse nurodyta, kad draudžiama motorine transporto priemone tempti nemotorinių transporto priemonių priekabas, tad traktoriaus priekabos su lengvuoju automobiliu vairuotojai jau negalės tempti.
Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą kelio pusę, turi dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba neštis žibintą ar būti prisisegę atšvaitą. „Liaudiškai tariant, pereinant gatvę iš vienos kelio pusės į kitą, pėsčiasis turi turėti ar atšvaitą, ar žibintą, ar liemenę – vieną iš šviesą atspindinčių elementų“, - sako K. Dičius.
Džiugi naujiena: vairuotojai greitkeliuose kiek stiprėliau galės spustelėti greičio pedalą – greitis greitkeliuose padidėjo iki 120 km/val. vietoj 110 km /val. vasaros sezono metu.

Po naujų metų – griežtesnė atsakomybė
Seime priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, įsigaliosiančius nuo naujųjų metų. Už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui ar reguliuotojo gestui, už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją vairuotojams grės bauda nuo 28 iki 86 eurų (nuo 97 iki 297 litų) arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
„Mūsų vairuotojai vis dar nesupranta, kad pėsčiųjų perėja yra skirta pėstiesiems ir kad reikia įvertinti, jog pėsčiasis gali būti žmogus, turintis regos, klausos ar kitų negalių. Pėsčiasis tiesiog ne visada gali įvertinti atvažiuojantį automobilį, tad vairuotojai privalo to paisyti. Jeigu stovi žmogus šalia pėsčiųjų perėjos, yra privalu sumažinti greitį ir įvertinti, ar yra tikimybė, kad žmogus gali kažkokiu netikėtu momentu įžengti į perėją“, - teigia K. Dičius.
Taip pat priimtuose pakeitimuose panaikinta galimybė skirti administracinį areštą už itin didelį (daugiau kaip 50 km/val.) nustatytą greičio viršijimą. Už nusižengimą vairuotojams grės bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones nuo 1 iki šešių mėnesių. Pradedantieji gali netekti teisės vairuoti net iki metų su puse. Teisės akto pakeitimų yra ir daugiau.

Vairuotojai pamiršta, kad turi laisvų rankų įrangą
Policijos duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje 24 tūkst. vairuotojų nepaisė draudimo naudotis mobiliaisiais telefonais prie vairo, todėl buvo nubausti. Dabar už naudojimąsi mobiliais įrenginiais baudžiama nuo 100 iki 300 litų. Tačiau policija svarsto galimybę už pakartotinį pažeidimą griežtinti atsakomybę.
„Ar su laisvų rankų įranga, ar be laisvų rankų įrangos, tai dėmesį tikrai atitraukia ir tikimybė patekti į avariją kalbant telefonu ženkliai padidėja. Pati visuomenė pripažįsta, kad ji vis dėlto naudojasi mobiliaisiais telefonais vairavimo metu, ko neturėtų daryti“, - teigia K. Dičius.
Tad policija, pastebėjusi pažeidimą, turi galimybę ir teisę iš vairuotojo paimti mobilųjį įrenginį. „Žmogus turi įvertinti, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, policijos pareigūnas turi teisę paimti mobilųjį telefoną kaip pažeidimo padarymo įrankį. Yra laisvų rankų įranga, kurią žmogus gali nusipirkti turbūt už trečdalį baudos. Bet pasitaiko, kai žmonės turi automobilyje sumontuotą laisvų rankų įrangą, tačiau ja nesinaudoja. Net nežinau ką ir pasakyti, kai žmogus perka naują automobilį su įranga, sumoka tikrai pakankamai didelius pinigus ir tiesiog nesinaudoja tuo, ką turi įsigijęs“, - sako K. Dičius.

Rašyti SMS – mažytė nuodėmė?
Ir tikrai tyrimai rodo, kad mobilusis telefonas rankoje vairavimo metu patiems vairuotojams atrodo tik mažytė nuodėmė: pusė šalies vairuotojų kelyje kalba telefonu be tam pritaikytos įrangos, o kas dešimtas šį pažeidimą atlieka beveik kas kartą važiuodamas.
„Skaičiuojama, kad telefonu kalbančiojo reakcijos laikas pailgėja teoriškai bent du kartus. Ekspertai skaičiuoja – žmogus, pastebėjęs kliūtį, pradeda veiksmus po 0,8 sekundės arba po vienos sekundės. Tad jeigu važiuoju 60 km/val., aš sureaguoju ir maždaug po 18 metrų pradedu veiksmus, o asmuo, kalbantis telefonu, - po 36 metrų. O jeigu tai yra kažkokia ekstremali situacija, kur reikia reaguoti labai staiga, tada žmogus nebeturi galimybės ir reaguoja post faktum“, - sako K. Dičius.
Policijos duomenimis, trumposios žinutės (SMS) rašymas vairuojant, avarijos tikimybę padidina nuo 8 iki 23 kartų. K. Dičius vaizdingai palygina: sms rašymas ir automobilio vairavimas tuo pačiu metu panašus į žmogaus darbą prie staklių, kuriomis pjaunamas medis,viena ranka, o kita – rašoma sms. Pasak K. Dičiaus, žmogui net neturėtų kilti klausimų rašyti ar nerašyti sms žinutę vairuojant automobilį.
Planuojama, kad nuo mobiliųjų įrenginių priklausantys vairuotojai griežtesnės atsakomybės sulauks nuo 2015 m. sausio 1 d.