O. Bložienė sako, kad juodos dienos rezervas gali padėti šeimai jaustis finansiškai stabiliai susirgus šeimos nariui ar netekus darbo.
Asmeninio archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų institutas pristatė Baltijos šalių tyrimą, kuriame atskleista, kad susirgus dviejų savaičių laikotarpyje finansiškai labiausiai nukenčia Estijos gyventojai, o mažiausiai – Latvijos, kai tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje.
Pasak instituto vadovės Odetos Bložienės, žmogus, kai jis pats ar jo vaikai suserga, arba netenka darbo, susiduria su staigiu pajamų sumažėjimu. Norint išlaikyti šeimos finansinį stabilumą, kiekvienas turėtų atsidėti juodai dienai tiek pinigų, kiek jų užtektų bent šešiems mėnesiams.

Juodos dienos rezervas
Pasak O. Bložienės, daugelis gyvena tik šia diena ir negalvoja apie rytojų, todėl savo pajamų nekaupia.
„Žmonės galvoja, kad juodos dienos rezervas nereikalingas. Mūsų atliktas tyrimas tik pagrindžia pajamų rezervo naudą, nes kai suserga dirbantis asmuo, jo vaikas ar pagrindinis šeimos maitintojas netenka darbo, neturint stabilių pajamų labai greitai pasijaučia staigūs finansiniai nuostoliai. Tokiais atvejais pajamos skirtingai sumažėja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pastebėta, kad netekus darbo sudėtingiausia situacija yra Lietuvoje, nes bedarbio pašalpa mokama tik nuo to mėnesio, kada pasibaigia išeitinės. Jei žmogus, pradirbęs 10 metų įmonėje, penkis mėnesius gauna išeitinę pašalpą, tai nedarbo pašalpa jam pradedama mokėti tik nuo šeštojo nedarbo mėnesio. O tai reiškia, kad iškart netekus darbo jis pašalpos negauna“, - sako O. Bložienė.
Todėl žvelgiant į ateitį būtina numatyti galimas sunkias situacijas ir joms pasiruošti – kaupti finansinį rezervą.
„Žmogus, susidūręs su problemomis, dažnai prastai jaučiasi emociškai, o jei nukenčia jo pajamos, tai dar turi prisitaikyti ir prie savo biudžeto pokyčių. Juodos dienos rezervas bent trumpam laikotarpiui, galvojant apie ligos ar darbo netekimo riziką, yra būtinas. Sutaupęs kelių mėnesių juodos dienos rezervą, ištikus nelaimei kai kuriais atvejais žmogus taupydamas gali išgyventi net ir ilgesnį laiką už sukaupto rezervo pinigus“, - teigia O. Bložienė.
Šiuo metu Lietuvoje tik 10 procentų gyventojų turi sukaupę juodos dienos rezervą, iš kurio galėtų gyventi be papildomų pajamų šešis mėnesius, - beveik trečdalis Lietuvos gyventojų visiškai netaupo.

Daugiau uždirbantys – diskriminuojami
Pasak O. Bložienės, dažnai didesnes pajamas gaunantys ir sąžiningai mokesčius mokantys žmonės ligos atveju finansiškai nukenčia labiausiai, nes Lietuvoje yra taikomos „lubos“.
„Didesnes pajamas gaunantys labiausiai pajaučia finansinį nuostolį, nes šiuo metu Lietuvoje „lubos“ siekia vos daugiau nei 4 tūkst. litų popierinio atlyginimo. Jei darbo užmokestis yra didesnis, ligos atveju tokiam žmogui finansinė parama skaičiuojama nuo 4 tūkst. litų. Todėl kiekvienas žmogus turi suprasti, kad ligos atveju jo pajamos ženkliai sumažės. Yra diskriminacija tarp mokesčių mokėjimo ir išmokų, ypač tarp didesnes pajamas gaunančių. Nors mokesčiai valstybei yra mokami nuo viso darbo užmokesčio, tačiau išmokos mokomos tik nuo „lubų“, - aiškina O. Bložienė.
Todėl pasitaiko, kad sergantys žmonės eina į darbą vien todėl, kad jų šeima nepajaustų finansinių nuostolių. Taip nebūtų, jei Lietuvoje finansinė parama susirgus būtų adekvati gaunamam atlygiui.
„Kiekvienas žmogus draudžiasi sveikatos draudimu ir moka mokesčius tam, kad gautų paramą, jei jos prireiktų, todėl manau, kad šioje sistemoje yra labai daug spragų“, - teigia O. Bložienė.

Sumažėjusios pajamos – reikšmingos šeimai
Darbuotojas, kuris kiekvieną mėnesį moka valstybės socialinio draudimo įmokas, susirgęs įgyja teisę į ligos pašalpą. Tačiau visose trijose Baltijos valstybėse laikino nedarbingumo dienos nėra kompensuojamos šimtu procentų. Pavyzdžiui, 2762 litus, neatskaičius mokesčių, per mėnesį uždirbančio Estijos piliečio, jei jis dėl ligos dvi savaites negali pasirodyti darbe, pajamos sumažėja 18 proc., Lietuvos gyventojo – 11 proc., Latvijos – 10 proc.
„Gana dažnai tėvai negali dirbti ne dėl savo, bet dėl atžalų ligų. Tokiu atveju jiems taip pat priklauso pašalpa, tačiau penkios darbo dienos, praleistos slaugant susirgusį vaiką, pajamas Estijoje ir Latvijoje sumažina 8,7 proc., Lietuvoje – 1,5 proc. Nors pajamų sumažėjimas atrodo nedidelis, tačiau dvi savaites sirgęs Lietuvos gyventojas per mėnesį netenka kone 240 litų. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse ši suma yra pakankamai reikšminga didžiumos dalies šeimų biudžetui. Juolab kad sergant patiriama papildomų išlaidų vaistams ar medikų priežiūrai, todėl susirgus riekia pagalvoti apie tai, kad sumažės pajamos ir tikėtina, jog padidės išlaidos, nes reikės papildomų pinigų gydymo reikmėms“, − sako O. Bložienė.
Ligoninėje sergantys pacientai praleidžia nuo vienos iki šimto ir daugiau dienų, priklausomai nuo sveikatos būklės ir ligos sudėtingumo.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos skyriaus vedėjas Antanas Lukošaitis sako, kad tik ypatingais atvejais yra skiriamas ligonių kasų leidimas pacientą gydyti ilgiau nei numatyta. „Metai iš metų besigydančių ligoninėje laikas trumpėja, nes manoma, kad pacientui geriau sveikti reabilitacinėje ligoninėje ar namuose. Gydymas gulint ligoninėje turintiems sveikatos draudimą yra nemokamas, įskaitant ir vaistus, tačiau kai kuriais atvejais pacientai pasirenka gydytis brangesniais vaistais, tada už juos dalį pinigų turi primokėti. Taip pat yra grupė vaistų, kurie į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neįtraukti, todėl visiems už juos reikia susimokėti. Todėl bet kuriuo atveju susirgęs pacientas nukenčia finansiškai, nes sumažėja jo pajamos, o kartais tenka mokėti ir už vaistus“, - teigia A. Lukošaitis.

Darbo paieškos užtrunka
„Šiuo metu Lietuvoje vyrauja struktūrinis nedarbas. Didžiausia problema – kvalifikacijos stoka, todėl daugelis specialistų yra netinkami darbo rinkai. Netekęs darbo žmogus gali užtrukti pusę metų ir ilgiau, kol susiras naują. Manau, kad reikėtų mokėti didesnes pašalpas trumpą laiką, kol žmogus susiras darbą, kad kiti parama nepiktnaudžiautų. Dabartinė bedarbio pašalpa keturių asmenų šeimai yra per maža net maistui. Tačiau tai piktnaudžiavimo pasekmė, nes didžioji dalis gaunančiųjų pašalpas dirba nelegalų darbą. Šiuo metu, netekus darbo, sunkiausiai išgyvena Lietuvos piliečiai, palyginti su Latvija ir Estija“, - teigia O. Bložienė.
Tačiau su sunkumais susiduriama visose trijose Baltijos šalyse. Latvijoje, netekus darbo, pajamos sumažėja kone ketvirtadaliu, Estijoje - net 43 proc. Į sudėtingiausią padėtį patenka bedarbiu tapęs Lietuvos pilietis: pirmuosius mėnesius nedarbo išmoka jam nepriklauso, o vėliau ji siekia 650 litų, o tai kartais net 70 proc. mažiau nei gaunamos pajamos dirbant.