Pirmadienį Šiaulių miesto meras į Savivaldybę pakvietė ir apdovanojo geriausiai ilgametes tradicijas turinčiame konkurse „Dainų dainelė“, kuri šiemet minėjo 40 metų jubiliejų, pasirodžiusius jaunuosius šiauliečius ir jų vadovus. Baigiamojoje konkurso laureatų šventėje pasirodė 4 laureatai iš Šiaulių. Daugiausia dėmesio tiek konkurse, tiek Šiauliuose sulaukė vos šešerių metų solistas Kasparas Brikys. Jis buvo vienas iš dviejų laimingųjų vaikų, kuriam atiteko Prezidentės dovana – paspirtukas.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Mažasis solistas įgyvendino svajonę
Tradiciškai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtoje baigiamojoje konkurso laureatų šventėje ant scenos pirmasis lipo mažasis šiaulietis iš Šiaulių lopšelio-darželio „Trys nykštukai“ K. Brikys. Paklaustas, ar nebuvo baisu dainuoti tokiai dideliai miniai žmonių, berniukas trūktelėjo pečiais. „Nebaisu. Gal „biškiuką“ baisu, „biškiuką nebaisu“, – sakė jis.
Tuo metu solisto vadovė Audronė Paskaitė tvirtino, kad tiek jaudulio sutramdymas, tiek dainos atlikimas yra sunkus ir nuožmus darbas. „Taip paprastai vaiko neišmokysi, kad padaryk taip ar taip. Tai didelis darbas“, – sakė ji.
Mažasis šiaulietis „Dainų dainelės“ žiūrovus pakerėjo lietuvių liaudies daina „Kur buobali“. „Aš nesu žemaitė, Kasparas irgi ne žemaitis. Tiesiog aš tą dainą mokėjau. Išmokiau ir Kasparą. Kiekvieną dainos žodį mes išsinagrinėjome. Žinote, būna ir netarmiškų žodžių, kurie jam nėra aiškūs, bet mes dirbame tol, kol viskas būna aišku. Kad žinotume, apie ką dainuojame, kokius judesius ir kodėl juos darome“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė solisto vadovė A. Paskaitė.
K. Brikys sakė, kad važiuodamas į sostinę turėjo svajonę – užkopti į Gedimino pilį, kuri buvo įgyvendinta. „Dar ir parvažiuodami namo dainavome, tėvelį sveikinome, kol užmigome“, – juokėsi vadovė.
Vadovei – 13-oji „Dainų dainelė“
Ne mažiau džiūgavo ir vadovė Loreta Stankuvienė. Jos vadovaujamo vokalinio ansamblio „Kvarta“ dainininkės bei solistė Gabija Kušleikaitė taip pat tapo laureatėmis. „Kiekvienam iš tų vaikų galima skirti pirmąją vietą, nes ir amžiaus grupės yra skirtingos, ir stiliai skirtingi. Vienas pasaką dainuoja, kitas – popstiliaus dainą, kitas – šiuolaikinę liaudies dainą. Jokių apribojimų konkurse nėra. Čia visi stiliai po vienu stogu. Žodžiu, atrenkama, kad būtų graži puokštė vaikų“, – sakė ji.
L. Stankuvienė pasakojo, kad tai jau tryliktoji jos „Dainų dainelė“. Per šį laikotarpį moteris „užaugino“ net 15 laureatų. „Pirmiausia aš didžiuojuosi ne savimi, o vaikais. Kiekvienas vaikas juk skirtingas ir jeigu jis parodo save geriausiai, jeigu jis yra atrenkamas, už kiekvieną labai džiaugiesi ir palaikai. Kaip aš savo mergaitėms sakau, galbūt tai vienintelis kartas gyvenime, kai jos tapo laureatėmis. Nėra taip, kad tapai laureatu ir žinai, kad kitą kartą vėl juo tapsi. Jokiu būdu. Vėl viskas prasideda nuo pradžių. Todėl klausaisi finalinės dainos ir galvoji, o kas toliau, ką geriausio per tuos ateinančius dvejus metus vėl gali paruošti, kokias dainas parinkti ir pan.“ – teigė ji.
Džiaugsmas ir tėvams, ir vaikams
Plačios šypsenos nestokojo ir ansamblio „Kvarta“ dainininkės Medeinos Čėsnaitytės mama. „Buvo labai smagu. Dalyvavimas „Dainų dainelėje“ – tai pati didžiausia dovana tiek tėvams, tiek vaikams, tiek vadovams. Stebėdama pasirodymą labai jaudinausi. Žinote, visada jaudiniesi, kai vaikas dainuoja. Dukra labai džiaugėsi, kad galėjo dalyvauti šiame konkurse. Tai buvo jos pirmoji „Dainų dainelė“. Tiesa, įspūdžiais parvažiuodama jau nebepasidalijo – užmigo“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Gita Čėsnienė, pridurdama, kad dukra pradėjo dainuoti nuo darželio. „Ji pati labai norėjo dainuoti, nereikėjo net skatinti“, – teigė ji.
Ne mažesnė sėkmė konkurse lydėjo ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją. Vadovės Hanos Mockienės vadovaujamas merginų tercetas taip pat tapo laureatėmis ir pasirodė baigiamojoje konkurso laureatų šventėje.



