Rėkyvos ežero bangomis nuplaukė ne vienas Joninių dalyvių nupintas gėlių vainikėlis.
Tado JUODŽIUKYNO nuotr.
Zita KATKIENĖ

Jau penkioliktą kartą  birželio 23 dieną prie Rėkyvos ežero šurmuliuoja Joninės. Ir nesvarbu - koks tą dieną oras. Paėjusį trečiadienį  lijo, bet šventės organizatoriai nenuleido rankų - Joninės vis tiek bus. Ir įvyko, nes pati gamta padėjo šventės organizatoriams - užgrojus liaudiškos muzikos kapelai „Šelmiai” ir lietus pradėjo rimti, ir dangus giedrytis.

Šventės organizatorė ir sumanytoja Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus direktorė Olga Osetrova prisimena, jog žmonės į šventę ne kartą rinkosi ir per lietų, nes jis - ne kliūtis norintiems pasveikinti Jonus, norintiems pasiklausyti muzikos, pašokti prie Joninių laužo. O svarbiausia - surasti paparčio žiedą. Prie Rėkyvos rengiamos Joninės - ne Rasos šventė. Čia, pasak šventės organizatorės, didžiausias dėmesys skiriams varduvininkams - žmonėms, kuriems tėvai išrinko gražų lietuvišką vardą.

Į šventę susirinkusiems Jonams, Janinoms ir pačiam mažiausiam Jonukui - ąžuolų vainikai, pievų gėlių puokštės. Jonus ir Janinas sveikino folkloro ansambliai „Auda” ir „Turava”, savo pasirodymus skyrė Irena Starošaitė, grupės „Pikaso”, „Nacija”. Patiems kantriausiems ir ištvermingiausiems buvo iššautas įspūdingas fejerverkas, vyko diskoteka.

Visos šventės metu mergaitės pynė ir į ežero bangas leido vainikėlius, vyko tautodailininkų  mugė ir kita prekyba. Šventės organizatorė Olga Osetrova apgailestavo, kad šventė nėra tokia įspūdinga, kokios norėtųsi, nes teko suktis turint beveik 20 tūkstančių litų. 5 tūkstančius litų Joninių šventei skyrė Savivaldybė, o kitus pinigus - rėmėjai. „Viskas kainuoja - ir scenos pastatymas, ir atlikėjų pasirodymai, ir laužo sukūrimas”, - kalba šventės organizatorė. Į šventės fondą įskaičiuoti ir iš prekybininkų surinkti pinigai už vietą prekybai. Tačiau organizatoriams buvo svarbiau, kad prekyba vyktų, tad jei 20-30 litų prekybininkui - per brangu, galėjo ir nemokėti.

Rėkyvos bendruomenė  Joninių išvakarėse taip pat pasveikino savo Jonus. Bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė sako, jog rinktis teko dar prieš šventę prie  Rėkyvos ežero, kur Joninių dieną visi rėkyviškiai skuba. Bendruomenės nariams Jonams buvo... nulipdyti vainikai iš molio. „Ir gilės, ir ąžuolo lapai - iš molio, kad ilgiau laikytųsi, ilgiau šventę primintų”, - šypsosi pirmininkė. 

  

 
Straipsnių peržiūros
94090139
Į viršų