„Mes esame gilioje duobėje. Esame po pelėsiu, kuris yra įaugęs į mūsų kraują“, – taip apie Šiaulių miestą kalba jaunimas. Kyla klausimas, ko reikia, kad jauni žmonės džiaugtųsi gimtuoju miestu, kad galėtų čia save realizuoti. Dažniausias atsakymas – valdžios palaikymo. Tačiau ar iš tiesų visą kaltę galima sumesti valdžios atstovams? Juk lazda turi du galus. Ar nėra taip, kad jauni žmonės renkasi lengviausią kelią – išvyksta į užsienį ir neriasi iš kailio, kad ten įgyvendintų savo idėjas, kai tuo metu gyvendami gimtajame mieste laukia, kol viskas bus atnešama ant lėkštutės.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Eisenos su vėliavėlėmis – atgyvena
Antradienį Šiaulių miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko Europos jaunimo savaitės renginys „Idėja+“. Aktyvus Šiaulių miesto jaunimas dalijosi pasiūlymais ir idėjomis, kaip šiame mieste galima realizuoti save, kaip atgaivinti miestą. „Jaunimas turi kažkokiu būdu įsitraukti į miesto gyvenimą. Nes kokį miestą susikursime, tokį ir turėsime“, – sakė renginį pradėjęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Savo mintimis panoro pasidalyti penki jaunuoliai. Eglė Narbutaitė svarstė, ar Šiauliai kelia tinkamus tikslus. Girdi, reikėtų siekti tapti kuriančiu miestu, o ne kultūros sostine. „Kas iš to, kad tapsime kultūros sostine? Vienu kitu renginiu daugiau? Gal atvažiuos kokia įžymybė? Bet nuo to niekas nepasikeis. Mieste gali būti kiek nori renginių, bet kol pas mus nėra vidinio „kaifo“, kad tie renginiai vyksta, jokios prasmės nėra“, – teigė ji ir pabrėžė, kad renginiai turėtų būti tokie, kad „išjudintų“ žmones, priverstų mąstyti. Esą jau seniai niekam nebeįdomu eiti į dar vieną eiseną, kai į ranką tau įbrukama kokia vėliavėlė ar balionas.
Likę keturi jaunieji šiauliečiai pasakojo savo sėkmės istorijas. Pasirodo, kad realizuoti save galima ir Šiauliuose – tereikia geros idėjos ir noro. Erika Apinytė pasakojo apie vos prieš kelerius metus atrastą aistrą – keksiukus. „Daugumai atrodo, kad sėkmė ateina savaime. Bet turbūt pamatę sėkmingą žmogų, niekada nepagalvojame, kiek daug jam reikėjo praeiti, kad jis turėtų tai, ką turi dabar. Svarbiausia, kad tai, ką darai, tau patiktų. Tada nereaguoji į bemieges naktis, nepikta ir tada, kai kremas pavyksta tik iš penkto karto“, – šypsojosi šiaulietė ir tikino, kad šis pomėgis jai suteikia galimybę užsidirbti pinigų.
Savo sėkmės istorijas netrukus papasakojo Tautvydas Milaknis, kuris sėkmingai įkūrė internetinį verslą, bei Jolita Cinkutienė, kuri dalijosi įspūdžiais apie įkurtą išmaniąją mokyklą. Vis dėlto daugiausia komisijos balsų pelnė 24-erių metų šiaulietis Liudas Nekrošius. Pirmąją vietą iškovojęs jaunuolis keliaus į nacionalinį Europos jaunimo savaitės renginį Vilniuje ir atstovaus Šiaulius.

Šokti gali visi
Savo istoriją L. Nekrošius pradėjo nuo to, kaip baigęs mokslus mokykloje išvyko studijuoti į Londoną. 14 metų su šokiu nesiskiriantis jaunuolis visų nuostabai pasirinko studijuoti ne choreografiją, bet sporto ir mankštos tyrimus.
„Buvo nelengva užduotis sugalvoti, kaip savo žinias, kurias įgijau universitete, suderinti su choreografija. O pradėjau visa tai dirbdamas šokių studijoje Londone. Buvau vienas iš pagrindinių trenerių“, – pasakojo L. Nekrošius.
Šis darbas šiaulietį maloniai nustebino. Jaunuolis buvo įsitikinęs, kad vyresni žmonės šokio srityje yra „nurašomi“. Girdi, jei tau daugiau nei 30 metų, profesionali karjera baigiasi, tai tada nieko nebelieka, kaip tik kristi prie televizoriaus ir žiūrėti šokių projektus. Tačiau šią mintį greitai teko išsklaidyti...
Į šokių studiją vienas po kito rinkosi vyresni nei 20, 30, 40 metų žmonės. „Ateidavo net viena devyniasdešimtmetė močiutė. Pasirodo, kad ji apie dvidešimt metų tobulino save tik žingsniais“, – nuostabos neslėpė šiaulietis. Jį maloniai nustebino ir tai, kad šokių studijoje pasirodydavo ir negalią turintys žmonės.

Žinias ir patirtį parvežė į Šiaulius
„Po to susimąsčiau, kad Lietuvoje yra nemažai klubų, studijų, mokančių jaunus žmones, kurie nori tapti profesionalais. Bet niekas Lietuvoje profesionaliai neužsiėmė tuo su suaugusiais žmonėmis, kurie nenori būti profesionalais. Ir tada mano mergina Evija paklausė, o kodėl mums neatidarius savo studijos. Pagalvojau: rimtai... o ką aš čia tam Londone“, – prisiminimais dalijosi L. Nekrošius.
Kaip tarė, taip padarė. Vos grįžę į Šiaulius jaunuoliai atidarė „LE studija“ (vardų pirmosios raidės, – aut. past.). Žinoma, lengva nebuvo. Teko sugalvoti, kaip įsigyti reikiamą įrangą, susirasti patalpas, susitvarkyti „popierizmą“. O ir finansų trūko... Neturėdamas kitos išeities jaunuolis paprašė, kad mama paskolintų 100 eurų, ir prižadėjo, jog pinigus grąžins. Ilgai laukti nereikėjo. Nors ir nedrąsiai, bet po truputį į naująją šokių studiją pradėjo belstis šiauliečiai. Jau po pirmo mėnesio L. Nekrošius džiaugėsi uždirbtais 70 eurų.
„Tačiau labai reikia, kad vyresni žmonės pakeistų savo požiūrį. Jaunimas atviras jiems, tačiau kažkodėl jie gėdijasi eiti į tas pačias šokių pamokas, nes čia esą renkasi tik jaunimas, bijo, kaip jie atrodys. Net savo tėvų neįmanoma prikalbinti“, – istoriją papildė šiauliečio mergina Evija Rutkauskaitė.
Baigdamas sėkmės istoriją L. Nekrošius ragino jaunimą įgyvendinti savo idėjas, neapriboti savęs galvojant, kad geriau kažkur įsidarbinti nei pradėti savo verslą. O idėjų, girdi, gali būti pačių įvairiausių. „Net už simbolinį mokestį pamokyti močiutę nuo užpuolikų apsiginti“, – juokėsi jis.

Abejinga valdžia VS pasyvus jaunimas
Antroje renginio dalyje surengta diskusija, kurios tema „Ar Šiauliai yra draugiškas miestas jaunimui?“
Vos išgirdusi šį klausimą Šiaulių miesto tarybos narė Giedrė Brazlauskaitė sušuko – ne! „Jaunimo akyse nematau ugnies, vadinasi, mieste nėra jaunų žmonių palaikymo. Iš savo patirties žinau, kad jaunimas yra pavargęs trankytis į sieną. Dėl to yra šiek tiek užgesę jaunieji aktyvistai arba dar neužaugę nauji“, – sakė ji.
Su šia mintimi sutiko ir kai kurie diskusijos dalyviai, tikindami, kad miesto valdžia skiria per mažai dėmesio jaunimui. Tuo metu kiti teigė, kad jauni žmonės patys netrykšta energija ieškodami pagalbos. „Kas mums gali padėti, kad mes niekur neiname? Mes visi tingime, užmigę kažkokie esame“, – sakė E. Narbutaitė.
Netrukus jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Vietinė informavo, kad iš tiesų Šiaulių jaunimas nėra paliktas likimo valiai. Girdi, šiais metais išleista 150 tūkst. litų jaunimo verslumui skatinti. Verslo inkubatoriuje buvo surengta 10 konsultacijų, kiekvienoje jų dalyvavo maždaug po 20 žmonių. Tačiau ar šios konsultacijos buvo naudingos?
„Teko dalyvauti 3 konsultacijose. Mano nuomone, jų vertė yra visiškai nulinė. Pasiklausėme apie „Sodros“ problemas ir pan. Bet tai niekinis dalykas. Jei tu nori padaryti verslą, tu jį ir padarysi. O klausytis, kas su kuo pykstasi, nėra jokios vertės“, – sakė Vaidas Rusys ir pridūrė, kad šias lėšas valdžia geriau būtų skyrusi pradedančiųjų verslininkų finansinės naštos palengvinimui.
„Mes kalbame apie tai, kad vyksta renginiai, kad yra programų jaunimui, kurioms skiriami pinigai. Bet kas daugiau, jei nei jaunimas gali pasakyti, kam jiems reikia pinigų, kur geriau investuoti. Nebijokite belstis į Savivaldybės duris, teikite idėjas, pasiūlymus, būkite aktyvesni“, – baigdamas renginį ragino Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius.

Pirmąją vietą laimėjęs šokių studijos įkūrėjas L. Nekrošius sužavėjo komisiją idėja, kad į šokius galima įtraukti ne tik jaunimą, bet ir vyresnio amžiaus žmones.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių jaunimas tiki, kad miestą galima pakelti iš pelenų – tereikia originalių idėjų ir drąsos bei ryžto jas įgyvendinti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.