„Atžalyno” sporto mokyklos laisvųjų imtynių trenerio Jono Kemzuros paprašytas palikti autografą ant savo jaunystės nuotraukos, svečias Pavelas Piniginas buvo maloniai nustebintas.

Evaldo ČERNIAUSKO nuotr. 

Aušra LAURINKIENĖ

„Už sportines pergales savo tautiečiams dovanojame erdvius butus, mašinas, už pergales olimpiadose skiriame keliasdešimt tūkstančių siekiančias rentas, o už laimėjimus, pasiektus jūsų mieste vyksiančiose antrosiose Europos sporto žaidynėse, dovanosime briliantus”, - vakar tokiu pasakymu pribloškė svečias iš Jakutijos Pavelas Piniginas. 

58-erių metų 1976 metų Monrealio olimpinių žaidynių čempionas ir triskart pasaulio laisvųjų imtynių aukso medalio svorio kategorijoje iki 68 kilogramų laimėtojas vakar „Šiaulių naujienoms” sakė, kad kiekviena šalis turi nacionalines sporto šakas, o Jakutija ne išimtis: „Į Šiaulius atvežėme „chapsagai” imtynes ir lazdos traukimą „mass wrestling”, kur pergalių sieks ir dėl briliantų varžysis aštuoni mūsų šalies imtynininkai”. 

Juokdamasis vyriškis pridūrė, kad jakutai gali turėti po kelias žmonas, tačiau visi imtynininkai – viengungiai, tad lietuvaitės drąsiai gali pretenduoti į egzotiškos išvaizdos sportininkų širdis. 

Pavelas Piniginas didžiuodamasis pasakojo, jog Jakutija – be galo turtinga šalis: „Mūsų šalies plotas – vienas penktadalis Rusijos. Jakutija yra didesnė nei Prancūzija ar Kazachstanas, tačiau mūsų šalyje gyvena tik šiek tiek daugiau nei milijonas gyventojų. Esame turtingi kalnų, ežerų, upių, mūsų žemėje galima rasti visą Mendelejevo lentelę – uraną, varį, auksą ir kitus elementus. Kadangi esame turtingi iškasenų, mieli lietuviai ir lietuvaitės, draugaukite su jakutais”, - juoku prapliupo Pavelas Piniginas. 

Anot svečio, valdžia skatina jaunimą siekti aukštumų, tobulėti, o sportininkai užima aukštą socialinę padėtį: „Laimėjimais jie gali užsitikrinti puikų gyvenimą. Pavyzdžiui, kiekviename regioniniame turnyre sportininkai gali laimėti mašiną, trijų kambarių butą ar namą. O pas mus buto kvadratinis metras kainuoja beveik tiek pat, kiek ir Maskvoje. Pasaulio čempionas gavo dovanų po butą Maskvoje, Irkutske, Krasnojarske ir gimtojoje Jakutijoje. Olimpiniams ir pasaulio čempionams bei prizininkams nuo 2002 metų skiriamos rentos – pirmąją vietą laimėjęs kiekvieną mėnesį gauna 45 tūkstančius, antrąją – 35 tūkstančius, trečiąją – 25 tūkstančius rublių. Akivaizdu - yra dėl ko kovoti, atiduoti visas jėgas”. 

Svečias iš taigų ir tundrų šalies šyptelėjęs pridūrė, kad Jakutijoje – šiek tiek šaltoka: „Žiemą oro temperatūra sieka 60 laipsnių šalčio, o vasarą termometro stulpelis šokteli iki 40 laipsnių karščio. Esame ekstremali ir be galo darbšti tauta”. 

Anot imtynių meistro Pavelo Pinigino, nuo pat mažens Jakutijos vaikai lavinami ir mokomi šio sporto lyg žaidimo. Visi, pradedant jaunimu ir baigiant šalies prezidentu bei ministrais, kultivuoja kovines sporto šakas: „Mūsų šalis pirmauja pagal sporto užsiėmimų procentus. Iš šimto žmonių sportuoja apie trisdešimt procentų. Tikimės šį skaičių dar labiau padidinti. Aš olimpinių aukštumų pasiekiau tik nacionalinio sporto dėka. Apie Šiauliuose vyksiančias žaidynes mes savo šalį informuosime internetu – Šiauliuose vieši Jakutijos žiniasklaidos atstovai. Stengiuosi, kad ši sporto šaka sulauktų kuo didesnio dėmesio. Ir „chapsagai” imtynių ir lazdos traukimo „mass wrestling” taisyklės – labai paprastos, tad manau, kad jos sudomins miesto gyventojus ir svečius. Tikiu, kad jos bus įdomios Lietuvos jaunimui”. 

Po keturiasdešimties metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Pavelas Piniginas čia lankėsi vos tik pradėjęs sportinę karjerą. „Džiaugiuosi, kad vėl čia esu, kad turėjau galimybę sudalyvauti Palangoje tris dienas vykusiame FILA organizuotame nacionaliniame dvikovinių sporto šakų simpoziume. Atvykau ne vienas. Mūsų Jakutijos delegacija Lietuvoje – labai didelė. Mane lydi kolegos, rėmėjai, tačiau aš Šiauliuose viešėsiu trumpai – jau netrukus skubėsiu į Rygą, iš kur vyksiu namo. Laukia darbai”, - šypteli Pavelas Piniginas. 

Netrukus jį maloniai nustebino „Atžalyno” sporto mokyklos laisvųjų imtynių treneris Jonas Kemzura, paprašęs palikti autografą ant nuotraukos, publikuotos 1975 metais viename imtynių leidinyje. „Iš kur jūs tai ištraukėte? - vartydamas knygelę šypsojosi jakutas. - Juk čia aš... O, kokie tai buvo geri metai...”