Euro įvedimas tapo tikru egzaminu verslui. O egzaminuotojais buvome mes visi. Tikriausiai ir jūs pastebėjote, kad eurui tapus nacionaline šalies valiuta kai kurios prekės pabrango. Klausimas – tik kodėl taip nutiko: dėl verslininkų žioplumo ar siekio pasipelnyti? Tokios neteisybės neapsikentę gyventojai nusprendė, kad reikia įsikišti ir verslininkus „pamokyti“. Todėl rašė skundus ir apie pažeidimus informavo atitinkamas institucijas. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šios vartotojoms dėkojo ir tikrindavo, ar skundai nemelagingi. Galiausiai paaiškėjo, kad iš tiesų kainos buvo apvalinamos ne gyventojų naudai. Kai kur net piktybiškai ignoruotas ir reikalavimas jas skelbti dviem valiutomis.
O dabar kai nebeliko reikalavimo kainas rašyti ir eurais, ir litais, baiminamasi, kad verslininkai dar labiau nesuįžūlėtų. Nebelikus kainų orientyrų susivokti neįprastoje rinkodaroje taps dar sunkiau. Tad ką šioje situacijoje dar galima pakeisti ir kaip elgtis toliau? Apie tai „Šiaulių naujienų“ žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nariu, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktoriumi Kęstučiu Kupšiu.

– Ar lietuviams euras nebėra toks didelis baubas?
– Visuomenėje yra įvairiai galvojančių ir vienareikšmiškai pasakyti, kad priprato ar ne, negaliu. Labiau išsilavinusi ir didesniuose miestuose gyvenanti didžioji visuomenės dalis turbūt prie euro priprato jau per pirmąsias dienas. Lengva ranka atsisakė lito, dalį jų paliko kaip suvenyrą ir pradėjo gyventi europietišką mobilų gyvenimą. Be to, jie dažniau keliauja, geriau išmano aritmetiką, todėl natūralu, kad greitai priprato.
Tuo tarpu jei paklaustumėme vyresnių žmonių, gyvenančių atokiose vietovėse, turbūt sulauktumėme kitokio atsakymo. Manau, jiems labai sunku ir palengvės dar negreitai. Ribota suma eurais piniginėse mažesnį bendravimo ratą turintiems žmonėms sukėlė nemažai streso.
Dauguma jų skundžiasi, kad tų produktų kainos, kuriuos pirkdavo anksčiau, pakilo. Ypač turguose parduodamų vaisių ir daržovių. Be to, turguose kaina apskritai nukabinta iš dangaus – ten pardavėjai kažkodėl prašo mokėti brangiau. Turgavietėje niekas nesismulkina ir už smulkią prekę prašo ne 13 euro centų, bet 20. Tokie atvejai žmones skurdina ir liūdina.
Kuo mažiau išsilavinęs vartotojas ir kuo labiau ribotas jo produktų krepšelis, tuo tokiam žmogui sunkiau. Dabar prasidėjo skausmingas galutinio atsisveikinimo su litais laikotarpis. Kokią reikšmę tai turės visiems gyventojams, neaišku.

– Ar tiesa, kad euro įvedimas verslininkams tapo puikiu būdu pasipelnyti?
– Euro įvedimas sukūrė naudos ir problemų tiek verslininkams, tiek vartotojams. Sąžiningi verslininkai džiaugiasi lengvesniais santykiais su tiekėjais Europoje, aiškesne kainodara, lengvesniu kainų palyginimu dirbant su tiekėjais. Be to, jiems lengviau parduoti savo prekę pro šalį važiuojančiam turistui, kurio kišenėje yra eurai, ne litai.
Tačiau gali būti, kad nemažai verslininkų ypač iš smulkesnių įmonių pasinaudojo euro įvedimu kaip galimybe šiek tiek kilstelėti kainą. Šį reiškinį stebime, tačiau jis nėra visiškai masinis ir visuotinis. Suklystumėme, jeigu teigtumėme, kad visur kainos pakilo. Tiesiog esama atskirų atvejų, kai kiekvienas pilietis, apsipirkdamas prekybos centruose, gali išvysti, kad kainos šiek tiek suapvalintos ne vartotojų naudai.
Euro įvedimo dovaną kiekvienas priėmė matuodamas pagal savo sąžinę ir iš to gavo tam tikrą rezultatą.

– Kodėl buvo svarbu į kainų skelbimų stebėjimo procesą įtraukti kuo daugiau piliečių?
– Ruošdamiesi euro įvedimui tarėmės su kolegomis Latvijoje. Jie buvo šviežiai įsivedę eurą ir turėjo neseną patirtį. Latviai patarė, kad būtų naudinga į šį procesą įtraukti gyventojus. Juk savo jėgomis patikrinti, pavyzdžiui, 30 tūkst. prekybos vietų fiziškai neįmanoma, tam reikia daug žmonių.
Todėl pagrindinę jėgą, sumuojant verslininkų atliekamus pažeidimus, sudarė Lietuvos gyventojai. Jie prižiūrėjo verslininkų atliekamus veiksmus. O mes tikrinome, ar vartotojai teisingai skundžia verslininką. Toks modelis labai pasiteisino. Gavome kur kas daugiau informacijos, nei būtumėme surinkę pasikliovę vien savo jėgomis. Todėl komanda iš keturių darbuotojų išaugo iki dviejų milijonų.
Vartotojai turėjo galimybę į euro įvedimą pažvelgti kaip į procesą, vykstantį šalia jų. Tai leido pajausti, kad euras mūsų bendras reikalas ir šiuo atžvilgiu nereikia likti kažkur šone. Tai buvo tarsi mobilizacinė visuomenės funkcija.

– Kokių pažeidimų užfiksuota daugiausiai?
– Iki Naujųjų metų didžiausia bėda buvo neteisingas valiutos kurso perskaičiavimo taikymas. Kuo toliau nuo didžiųjų miestų ir kuo smulkesniame verslo taške apsilankydavome, tuo dažniau įsitikindavome, kad verslininkai nežino keitimo kurso. Vėliau po truputį situacija keitėsi ir jie pamoką išmoko. Tačiau pirmaisiais mėnesiais – rugpjūtį, rugsėjį, spalį – atrasdavome tokių pažeidimų, kad net plaukai šiaušdavosi.
Pasitaikydavo, kad kaina litais būdavo perskaičiuojama į eurus, įvedus kažkur išgirstą ar savo nusistatytą kursą. Pavyzdžiui, kainų etiketėse šalia trijų litų parašomas vienas euras. Toks drastiškas suapvalinimas rodė verslininkų abejingumą tam, kas vyksta. Todėl pirmiausia taisėme šias klaidas. Siūlėme įsiminti tikrąjį valiutos keitimo kursą ir kainas etiketėse žymėti teisingai.
Įvedus eurą tokių pažeidimų pasitaikydavo rečiau. Tačiau po Naujųjų metų pranešimų apie tai, kad kaina suapvalinama gyventojų nenaudai vis tiek sulaukta. Pavyzdžiui, jeigu kokia nors prekė anksčiau kainuodavo 9 litus ir 99 centus, įvedus eurą kaina buvo rašoma 2 eurai ir 99 euro centai, taigi galutinė kaina paaugo trimis procentais.
Tad verslininkai iš to iš tiesų bandė pasipelnyti. Aišku, negalėjome patikrinti visų Lietuvos prekybos centrų, tačiau tokia tendencija buvo.
Kainų pakėlimas jas suapvalinus pasireiškė ir valstybiniu mastu. Pavyzdžiui, valdžia pakėlė automobilių stovėjimo aikštelėse kainas. Mokestis taip pat buvo padidintas trimis procentais. Nemalonią dovanėlę gavome ir iš vandens tiekimo kompanijų. Valstybė leido vandens tiekimo kompanijoms tarife palikti du skaičius po kablelio. Todėl pastebėjome, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių šalto vandens kaina padidėjo būtent dėl suapvalinimo.
Po to Valstybinei kainų ir energetikos komisijai leidus nustatyti kainas be PVM jos buvo gražiai perskaičiuotos į eurus. Vėliau kaina su PVM suapvalinta taip, kad dabar vartotojai už vandenį permoka maždaug pusę procento. Tai gali pasirodyti kaip smulkmena, bet kai kuriems vartotojams tas pusė procento labai svarbus. Vien Vilniuje dėl šios smulkmenos vandens tiekėjai savo aruodus iš gyventojų papildo apie puse milijonų litų per metus.

– Ar visi verslininkai skelbė kainas dviem valiutomis?
– Šis pažeidimas taip pat buvo gana dažnas. Dažniausiai iš to slypėdavo noras paslėpti kainos padidinimą, o kartais tiesiog nežinojimas, nesupratimas. Kai atrandi pažeidimą, sunku nuspėti, ar čia piktybinis ar daugiau klaidos atvejis. Todėl aiškindavome, kad nurodyti kainą dviem valiutomis būtina, jog tai yra įstatymo prievolė, kurią turi paisyti visi.
Žinoma, vis tiek pasitaikydavo atvejų, kai tuo buvo piktnaudžiaujama. Pavyzdžiui, viena prekybos kompanija visoje Lietuvoje pradėjo reklaminę akciją, kur didesniu šriftu buvo išskiriama kaina eurais. Kaina eurais buvo ženkliai didesnė negu šalia kaina litais, nors turėtų būti atvirkščiai. Matyt, jie tokiu būdu siekė psichologinio efekto, kad žmogus pamatęs mažą skaičių, skubėtų pirkti jų prekę. Aišku, toks elgesys neliko nepastebėtas ir už jį pritaikyta bauda.
Todėl linkiu vartotojams išlikti budriems ir neapsigauti. Stengtis sąmoningai žiūrėti į pirkimus, juos planuoti ir prireikus nešiotis kalkuliatorių, kad būtų aiškiau.

– Ar reikėjo kainų skelbimą dviem valiutomis pratęsti dar bent pusmečiui?
– Taip, bet deja, Euro įvedimo komisija priėmė kitokį sprendimą. Liūdną žinią žinojome dar nuo balandžio mėnesio ir ėmėmės kitokios taktikos. Siekėme susitarti su prekybos tinklų atstovais, kad jie bent didžiuosiuose prekybos centruose paliktų dvigubas kainas iki metų galo ar dar ilgiau. Galime pasidžiaugti, kad jie priėmė mūsų prašymą ir norėdami patys įtikti vartotojams, kainininkus keis pamažu ir neskubės atsisakyti litų nurodymo etiketėse.
Dažniausias pastebėtas pažeidimas – neteisingas kainos suapvalinimas.