
Asmenų, įgijusių informacinių technologijų (IT) specialybę, daugėja, tačiau dirbančių – mažėja. Tokia paradoksali situacija verčia ne juokais sunerimti. Nejaugi aukštosios mokyklos nesugeba paruošti verslui reikalingų specialistų? O gal verslui aukštos kvalifikacijos specialistų nereikia? Verslininkai atsako, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų būtų galima įdarbinti daugiau, jeigu Vyriausybė skirtų papildomų lėšų specialistų perkvalifikavimui. Tuo tarpu aukštosios mokyklos atkerta, kad verslas galėtų iš anksto pranešti, kokių specialistų jiems trūksta, ir finansiškai prisidėti prie jų ugdymo.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Paruošia per mažai IT specialistų
„Aukštosios mokyklos paruošia per mažai IT specialistų. Šią problemą reikėtų spręsti spaudžiant universitetus ir kolegijas, didinant valstybės finansuojamų krepšelių skaičių ir pan.“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Visuomenėje neretai kyla pamąstymų, kad jaunuoliai dažniau įsidarbintų, jeigu verslas jam reikalingus specialistus išsiugdytų pats. Tačiau pašnekovo nuomone, tuo labiau turėtų rūpintis aukštosios mokyklos.
„Universitetai ir kolegijos turėtų paruošti tokį specialistą, kuris baigęs studijas ir atėjęs į įmonę sugebėtų iš karto ten dirbti“, – pabrėžia V. Sutkus.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas šiai minčiai pritaria: „Profesinių ir aukštųjų mokyklų pagrindinė prievolė – aprūpinti Lietuvos ūkį reikalingais specialistais. Verslas į tai neturėtų kištis.“
Siūlo skirti papildomą finansavimą
LVK prezidento teigimu, verslas galėtų dažniau perkvalifikuoti jaunus specialistus, jei kovai su jaunimo nedarbu būtų skiriama ES lėšų: „Gavus finansavimą specialistų perkvalifikavimu užsiimtų verslo organizacijos, kurios puikiai žino savo sričių poreikius bei yra pajėgios tą padaryti.“
Anot jo, specialistus būtų galima paruošti ir įdarbinti informacinių technologijų srityje per pusę metų.
Pasirodo, IT įmonės turi parengusios persikvalifikavimo programas pagal rinkos poreikį, tačiau parama negali pasinaudoti, nes perkvalifikuoti leidžiama tik registruotus bedarbius.
Vis dėlto norinčių keisti kvalifikaciją netrūksta. Tokius duomenis patvirtina LVK vykdyti pilotiniai projektai. Jie atskleidė, kad mokymų poreikis nuolat auga. Štai vien kitais metais į 40 numatytų mokymų vietų jau dabar pretenduoja 300 asmenų.
V. Japerto nuomone, skyrus papildomą finansavimą verslas iš tiesų turėtų daugiau galimybių užsiimti specialistų perkvalifikavimu. Tačiau nemano, kad tai daryti yra būtina.
„Vargu ar tai būtų efektyvus lėšų panaudojimas. Manau, kad šalyje aukštųjų mokyklų, galinčių parengti IT specialistus, ir taip netrūksta“, – savo nuomonę išsako verslininkas.
Ragina vaikus ugdyti kryptingai
Jis pataria įmonėms aktyviau įsitraukti į specialistų rengimų procesą, kai šie dar mokosi mokykloje ar studijuoja. Nereikėtų laukti, kol aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys patys ateis prašytis darbo. Įmonės gamybinei praktikai būsimus specialistus turėtų kviesti dar po pirmojo kurso. Arba talentingus asmenis atrinkti ir juos papildomai ugdyti dar nuo darželio laikų.
„Manau, kad specialistus tų sričių, kurios dinamiškai vystosi ir labai greitai keičiasi, reikėtų pradėti rengti labai anksti. Didžiausia bėda turbūt yra ta, jog pagrindinės mokyklos ypatingų gebėjimų turinčių vaikų nesugeba ugdyti ir su jais kryptingai dirbti“, – pagrindinę problemą išskiria pašnekovas.
Situacija pasikeistų, jei absolventai patys būtų aktyvesni ir, pavyzdžiui, dar besimokydami kurį laiką padirbėtų įmonėje nemokamai.
Kuo anksčiau žmogus pradės domėtis savo gyvenimo kelio perspektyvomis, kuo intensyviau sieks įgyti naujų žinių ir patirties, tuo turės daugiau šansų geriau save realizuoti.
Jeigu verslas, mokslo įstaigos ir specialistai dirbtų išvien, pasiektumėme įspūdingesnių rezultatų.
Sunku įdarbinti užsieniečius
Manoma, kad IT specialistų netrūktų, jeigu būtų pakeista aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio įdarbinimo tvarka. Esą dabar verslininkas, norėdamas įdarbinti užsienietį, turi įveikti ilgą biurokratinį procesą.
LVK siūlo nustatyti atlyginimo sumą, pavyzdžiui, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu tokia alga būtų mokama, tai darbuotojo priėmimo tvarka būtų paprastesnė.
„Verslui nebūtų taip sunku įdarbinti specialistus iš užsienio, jeigu nebūtų įvairių biurokratinių apribojimų. Siūlome tuos apribojimus mažinti“, – kalba V. Sutkus.
V. Japertas pritaria, kad užsieniečių įdarbinimo tvarka iš tiesų pernelyg sudėtinga: „Manau, jog tos struktūros, kurios atsakingos už užsieniečių leidimą gyventi Lietuvoje ir pan., turėtų dirbti efektyviau ir labiau paisyti rinkos poreikių.“
Problema tarp mokslo ir verslo – amžina
Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis atkerta, kad norinčių studijuoti informatiką nemažėja: „Šiemet mes jų priėmėme tikrai nemažai. Jeigu verslininkams labai reikia informatikos specialistų, galėtų pas mus jų užsakyti.“
Rektorius sako, kad verslas turėtų labiau prisidėti prie informatikų ruošimo. Štai, pavyzdžiui, universitetas dabar labai uoliai ieško žmogaus, kuris galėtų paremti merginą, kuri labai nori studijuoti, bet neturi pinigų susimokėti už mokslą. Anot D. Jurgaičio, mergina mielai sutiktų iš karto įmonėje įsidarbinti arba ten nuveikti ką nors naudingo, tačiau norinčių pagelbėti neatsiranda.
D. Jurgaitis atvirauja, kad universitetas nėra pajėgus paruošti IT specialisto konkrečiai darbo vietai: „Mes nežinome, kokio informatiko reikės ir kokia linkme pasisuks informacinės technologijos po trejų ar penkerių metų. Turime paruošti tokį specialistą, kuriam baigus universitetą nebereikėtų čia grįžti ir vėl mokytis apie naująsias technologijas. Jis iš karto turi sugebėti atrasti savo vietą.“
Rektorius pabrėžia, kad problemų nekiltų, jeigu verslininkai atsakingiau žiūrėtų į dar bestudijuojančius ir įmonėje praktiką atliekančius asmenis.
„Jeigu verslas praktikantams skirtų sudėtingesnes užduotis ir taip atsainiai į juos nežiūrėtų, jauni žmonės greičiau į darbą įsitrauktų ir mielai ten dirbtų“, – akcentuoja profesorius.
Taip pat numeta akmenėlį į studentų darželį. Jo nuomone, jeigu studentas mokysis tik dėl diplomo, rimtu specialistu niekada netaps. Būsimieji specialistai nuo pat mažų dienų turėtų tobulinti savo įgūdžius ir nuolat galvoti apie ateities perspektyvas.



