Lyčių galimybių puoselėtojos: Margarita Jankauskaitė ir Vilana Pilinskaitė Sotirovič praėjusią savaitę Šiauliuose vykusiame seminare aptarė Jungtinių Tautų visų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo konvencijos (JT CEDAW) rekomendacijas kovai su smurtu.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Moterų teisės užtikrinamos ne visada
Lietuva yra prisijungusi prie JT CEDAW ir įsipareigojusi siekti faktinės moterų bei vyrų lygybės. Jungtinių Tautų Komitetas, stebėdamas, kaip šalys narės užtikrina moterų teises, periodiškai svarsto šalių narių vyriausybių parengtas ataskaitas.
Mūsų šalyje moterų nelygybės problematika sunkiai suprantama tiek valstybiniame, tiek savivaldybių lygmenyje.
Nors smurtas, kaip diskriminacijos forma, į JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims straipsniuose ir bendrose rekomendacijose yra įtrauktas, vis dėlto konvencijoje atskiro apibrėžimo dėl smurto lyties pagrindu nėra. T. y., JT konvencijoje smurtas prieš moterį nėra vertinamas kaip smurtas patiriamas todėl, kad ji yra moteris.
Europos Tarybos Konvencija (2011 m.) dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo taip pat apibrėžia smurtą prieš moteris kaip žmogaus teisių pažeidimą ir kaip vieną diskriminacijos prieš moteris formų. Taigi smurtas prieš moterį čia traktuojamas kaip nusikaltimas.
Šalys, pasirašiusios ir ratifikavusios šią konvenciją, įpareigoja kovoti su visomis smurto prieš moteris formomis. Taip pat kurti aplinką, užkertančią kelią agresijai. Vis dėlto lygių galimybių puoselėtojos pastebi, jog mūsų šalyje kelias smurtui užkertamas ne visada.

Įstatyme daug spragų
Konvencijos rekomendacijose įvardyta, kad Lietuva nėra priėmusi visapusės strategijos, skirtos panaikinti visų formų smurtą prieš moteris dėl lyties viešame ir privačiame gyvenime. Nėra pakankamo vyriausybės veiklos krypčių priemonių įgyvendinimo bei pasiektų rezultatų įvertinimo stebėjimo. Teikiamas ribotas duomenų apie praneštus nukentėjusius nuo smurto atvejus prieš moteris. Taip pat smurtą patyrusioms aukoms teikiama nepakankama pagalba.
V. Sotirovič pastebi, kad valdančiosioms institucijoms neužtenka vien tik rinkti statistiką ir sekti, kiek smurto atvejų įvyko. Jos turėtų daugiau tarpusavyje bendradarbiauti ir atlikti kiekvieno atvejo analizę.
„Neturime jokių duomenų, kokios sankcijos smurtautojams taikomos ir kokį poveikį jos turi aukoms. Kitose valstybėse policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, psichologai dirba išvien. Pastebima, kad auka labiau suinteresuota bendradarbiauti su teisėsauga, kai socialiniai darbuotojai ir psichologai yra šalia, kai parodoma, jog ji ne viena. Tačiau pas mus tokio bendradarbiavimo nėra“, - išskyrė V. Sotirovič.

Manipuliuojama teisine sistema
Anot jos, smurtą patyrusios moterys ne visuomet apie tai praneša atitinkamoms institucijoms, nes neaišku, kokios apsaugos priemonės joms bus pritaikytos. Taip pat moterys bijo dėl savo vaikų.
„Moterys jaučiasi nesaugios. Vyrą sulaiko keletui valandų, po to jį paleidžia namo, jis grįžta ir smurtas toliau tęsiasi. Tokia pagalba ne tik neveiksminga, bet gali sukelti ir rimtesnių padarinių“, - sakė specialistė.
Lygių galimybių puoselėtojos teigimu šalies įstatymai labiau globoja smurtautoją, o ne auką. Taip yra, nes smurtautojas turi didesnę manipuliavimo galią. Pavyzdžiui, net jei vyrui atimama teisė artintis prie savo žmonos, jis vis tiek gali su ja susisiekti telefonu ar internetu. Taip pat manipuliuoti tėvystės jausmais, aiškindamas, kad labai pasiilgo savo vaikų.
„Smurtautojas lengvai manipuliuoja sistema ir jam tai puikiai sekasi“, - pabrėžė V. Sotirovič.
„Siekiant efektyvaus pokyčio, medikai, mokytojai, policijos pareigūnai, vaikų teisių apsaugos institucijos ir visos kitos grandys turėtų būti aktyvesnės ir dirbti išvien. Tik pasikeitus požiūriui į bendro proceso vyksmą, įvyks lūžis. Mes įrankių turime pakankamai, galbūt jie netobuli, bet gali būti veiksmingiau panaudoti“, - antrino M. Jankauskaitė.

V. Sotirovič: „Moterys jaučiasi nesaugios. Vyrą sulaiko keletui valandų, po to jį paleidžia namo, jis grįžta ir smurtas toliau tęsiasi. Tokia pagalba ne tik neveiksminga, bet gali sukelti ir rimtesnių padarinių.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.