Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius Juozas Varkulevičius: „Reikia reguliuoti mokinių srautą ne tik pradinėse klasėse, o ir visose mokyklose – kad nebūtų perpildytų mokyklų.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Būsimųjų pirmokų tėvai nerimauja, nes jau vasaris, o pirmosios klasės mieste dar nekomplektuojamos. Nerimauja ir todėl, kad sklinda įvairiausių gandų, neva mokyklos bus sujungtos, prijungtos, perkeltos į kitą vietą, į kitą pastatą.
Juolab, kad iki vasario 11 dienos Savivaldybės darbo grupė, rengusi mokyklų pertvarkos planą, miesto politikams turi pateikti savo siūlymų šiais klausimais.

Mokyklos laukia kovo 1-osios
Ne mažiau nerimastingos nuotaikos ir mokyklose.
Šiaulių miesto mokyklos, turinčios komplektuoti pirmąsias klases, to darbo dar net nepradėjo – laukia kovo 1-osios, kad, kaip ir praėjusiais metais, sulauktų politinio sprendimo, kiek pirmųjų klasių kiekvienai iš jų bus leista formuoti.
Štai Centro pradinės mokyklos direktorius Edmundas Valuckas sako prašęs leisti formuoti tris pirmąsias klases, nors ir labai abejojąs, kad tai bus leista. Nes sukomplektavus tik dvi klases, ši pradinė mokykla atsidurtų rizikos zonoje: net su priešmokyklinio ugdymo grupės vaikais mokinių skaičius vargu ar pasiektų minimalią išlikimo ribą – 220 mokinių.
Lieporių pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Dalios Dambrauskienės nuotaikos kiek geresnės, nors šioje mokykloje irgi tikimasi, kad bus leista komplektuoti tik dvi pirmokų klases ir priešmokyklinio ugdymo grupę.
„Manome, kad ir su dviem pirmosiomis klasėmis turėtume truputėlį daugiau mokinių, negu turime šiandien. Nes vyko didelė migracija iš ketvirtųjų klasių – vaikai su tėvais išvažiavo į užsienį, į rajono mokyklas, – sako D. Dambrauskienė. – Todėl net išleidę tris ketvirtokų klases vis tiek turėtume šiek tiek daugiau mokinių.“

Komplektavimas vėluos
Nors mokyklos laukia pirmųjų klasių komplektavimo pradžios jau nuo kovo 1-osios, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė pateikia vėlesnį terminą.
„Kol kas situacija yra labai neaiški, – perspėja Švietimo skyriaus vedėja. – Jei kažkas su mokyklomis bus daroma, jei bus toks politikų sprendimas, tai mes, ko gero, dar vėliau mėnesiu pradėsime komplektavimą. Nežinome, kaip elgtis: ar tvirtinsime vasario mėnesį tą komplektų skaičių, kurį esame numatę pagal teritorijas, ar keisime truputėlį laiką ir vėliau pradėsime pirmokus rinkti.“
Be abejo, situacija yra sudėtinga dėl demografinės padėties mieste – 1 002 būsimus pirmokus reikia išsidalyti dvidešimčiai mokyklų, kurios komplektuoja pirmokų klases, pagal nustatytas teritorijas.
O čia, pasak V. Damskienės, susiduriama su problemomis: nors jau gruodžio viduryje, o paskui ir sausį pagal gyventojų registrą buvo išsiaiškinta, kiek kiekvienos mokyklos teritorijoje yra pirmokų, tačiau prasidėjus pirmųjų klasių formavimui kaskart pradeda keistis duomenys – tėvai persiregistruoja, keičia gyvenamąją vietą.
Todėl kai kuriose mokyklose atsiranda galimai nemažas procentas mokinių, kurie, pagal registrą, yra iš kitų mokyklų teritorijų.

Mokyklos dalysis 1 002 pirmokus
Paskutiniais duomenimis, kaip teigia Švietimo skyriaus vedėja, Šiauliuose situacija yra tokia. Optimalų pirmokų klasių skaičių – keturias – savo teritorijoje turi dvi progimnazijos: Dainų progimnazija, kuri sujungta su Dainų pradine mokykla, „Rasos“, sujungta su Aukštabalio pradine.
Po tris klases iš savo teritorijų gali sukomplektuoti „Juventos“, Vinco Kudirkos, Medelyno progimnazijos, dvi – Ragainės progimnazija, daugiau negu dvi – Rėkyvos ir kiek daugiau negu vieną – Vijolių vidurinė mokykla.
Teritorijose, kurios priskirtos dviem mokykloms, pirmokus teks dalytis. Gegužių progimnazija ir Lieporių pradinė mokykla dalysis keturias klases, Gytarių ir „Sandoros“ progimnazijos – 4 klases, Jovaro progimnazija ir Centro pradinė mokykla – kiek daugiau negu dvi klases ir priešmokyklinukus, „Romuvos“ progimnazija su „Saulės“ pradine – 5, Salduvės ir Zoknių progimnazijos – 4,5, nes šioje teritorijoje nebeliko Dubijos pagrindinės mokyklos.
Tačiau praktiškai situacija bus kitokia, nes dalis pirmokų iš viso miesto rinksis mokytis „Santarvės“ vidurinėje mokykloje, „Sandoros“ progimnazijoje ir Tėvo Benedikto Andruškos pradinėje mokykloje, taip pat ir Jovaro bei „Juventos“ progimnazijų specializuotose šokių ir muzikinėse klasėse.
Beje, V. Damskienės teigimu, apie tris klases, kaip ir kasmet, turėtų sudaryti Šiaulių rajono – Vijolių, Ginkūnų ir kitų aplinkinių vietovių – pirmokai.

Darbo grupė teikia siūlymus
O apie savivaldybės darbo grupės, rengusios mokyklų pertvarkos planą, siūlymus Švietimo skyriaus vedėja galėjo pasakyti nedaug – tik tiek, kad jie pateikti miesto politikams svarstyti frakcijose.
Siūlymų esmė – siekti, kad visos miesto mokyklos būtų optimalios. Todėl reikia sumažinti neoptimalių mokyklų skaičių, nes jos neturi pakankamai lėšų, krepšelių, neduoda mokiniams to, ką duoda optimalios.
Neoptimalios, V. Damskienės teigimu, yra ne tik pradinės, bet ir visos kitos mažos mokyklos.
„Mes esame pateikę siūlymų integruoti tas mažas mokyklas jas prijungiant, mažinti apskritai mokyklų skaičių, – sako vedėja. – Padarėme pagal 14 rodiklių absoliučiai visų mokyklų palyginimus.“
Ir šie rodikliai – ne tik mokinių skaičius, mokyklos plotas, bet ir finansai, ir ugdymo planai bei kita.
„O kokį politikai priims sprendimą, negaliu pasakyti – ar prijungti, ar išskaidyti, ar įkelti kažkur. Jei nuspręs reoganizacijas daryti, tai pirmi žingsniai turi būti padaryti jau kovo mėnesį, kad iki rugsėjo jos įvyktų“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė.

Politikai nežada skubėti
Kadangi vakar darbo grupės vadovas Savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups atostogavo, galimus politinius sprendimus šiuo klausimu pakomentavo Tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys, Šiaulių universiteto prorektorius Juozas Pabrėža.
„Dabar tik vyksta diskusijos. Todėl kad jau vasario mėnesį būtų priimtas sprendimas, labai abejočiau, – sakė J. Pabrėža. – Realesnis variantas – kad kelios mokyklos bus įkėlimo būdu sujungtos. Taip būtų taupomos pastatų išlaikymo sąnaudos, nepažeidžiant nė vieno mokinio ir mokyklos teisių. Toks bus siūlomas variantas. Ir tikrai nebus skubama.“

Bendras stogas problemų neišspręs
Tačiau Centro pradinės mokyklos direktorius Edmundas Valuckas toli gražu nėra sužavėtas idėjos, kad dvi mokyklos dalytųsi vienu pastatu.
„Nors kalbama, kad Centro pradinė gali įtilpti į V. Kudirkos progimnazijos pastatą, mano manymu, tai nerealus dalykas, nes iš tos mokyklos teritorijos pas mus mokosi tik 24 vaikai“, – sako E. Valuckas ir priduria, kad iš visų šios mokyklos ketvirtokų tik vienas ruošiasi mokslus tęsti minėtoje progimnazijoje.
Nesužavėtas idėjos po savo stogu priglausti kitą mokyklą ir Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius Juozas Varkulevičius, nors jei reikės, žada pasispausti ir atiduoti vienuolika kabinetų. Labiau direktorių jaudina ne visai optimalios V. Kudirkos progimnazijos ateitis: mokykloje dabar mokosi 340 mokinių, o mažiausias optimalus skaičius turėtų būti 380.
„Mūsų mokyklą lanko 93 procentai mūsų rajono vaikų, – pastebi direktorius J. Varkulevičius. – Todėl jei būtų bandoma mokyklą uždaryti, tikrai nebūtų atsižvelgta į bendruomenės poreikius. Tuo labiau, kad pastatas už septynis milijonus litų jau didžiąja dalimi renovuotas, jame yra ir sporto, ir šokių, ir aktų salės, ir visa kita, ko reikia mokiniams, ugdymo procesui.“
O tai, kad ši progimnazija nėra tokia populiari, kaip kitos esančios miesto centre, direktoriaus manymu, viena iš pagrindinių, o gal ir pagrindinė, priežastis – tai, kad miesto maršrutiniai autobusai Dvaro gatve nevažinėja, tai yra, prastas susisiekimas.

Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė: „Jei mes nesumažinsime mokyklų skaičiaus, kurios renka pirmokus, tai situacija visą laiką bus įtempta.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.