
Vis daugiau šalies savivaldybių ketina apmokestinti daugiabučių gyventojus, kad šie tvarkytųsi kiemus dvidešimties metrų spinduliu. Tačiau nors šiuo klausimu yra priimta neskundžiama teismo nutartis, vis dėlto kyla klausimas, ar toks sprendimas atitinka Konstituciją ir kitus aukštesnės galios teisės aktus? Daugiabučių namų gyventojai jaučiasi diskriminuojami ir mano, kad prasiskolinusios savivaldybės tokiais mokesčiais tik bando kamšyti biudžeto skyles.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Skaudi problema
Po dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijos „Kiemų valymas – pačių gyventojų reikalas“ (2014 m. sausio 4 d.) kilo gyventojų pasipiktinimo banga. Viešai deklaruojama, kad sprendimą apmokestinti kiemo valymą Šiaulių valdininkai priėmė remdamiesi Kauno miesto pavyzdžiu ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartimi. Panašiai elgiasi ir kitos savivaldybės. Bet gyventojai atkreipia dėmesį, kad per tą laiką keitėsi įstatymai, kuriais vadovavosi teismas, tuo metu priimdamas neskundžiamą nutartį. Todėl kas tinka Kaunui, nebūtinai tinka Šiauliams ar visai Lietuvai.
„Straipsnyje minima problema tebeegzistuoja, nes LVAT savo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje rėmėsi senomis įstatymo nuostatomis. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuriame teisme nagrinėtų klausimų reglamentavimas pasikeitė“, – elektroniniu paštu atsiųstame laiške pastebi neprisistačiusi daugiabučio namo gyventoja.
Kertasi teisės aktai
Moteris atsiuntė ir pažymą, kurią adresavo ir Vyriausybės atstovui. Rašte pažymima, kad LVAT teismas, spręsdamas ginčą tarp Kauno miesto savivaldybės ir kauniečių, rėmėsi senomis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, kadangi Kauno miesto tarybos sprendimas buvo priimtas 2012 m. vasario 23 d. Tuo tarpu nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuris tuos pačius teisme nagrinėtus klausimus apibrėžia kiek kitaip.
„Pažymėtina, kad savivaldybė savo administraciniu aktu juridiniam asmeniui pagal savo kompetencijos ribas negali nustatyti (ar papildyti) prievolių (taip pat ir dėl naudojamų žemės sklypų priežiūros) kitaip nei jos jau nustatytos aukštesnės galios teisės aktais. Tokiu būdu nagrinėtina, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas neprieštarauja minėtiems įstatymams“, - rašoma pažymoje.
Moteris taip pat pažymi, kad Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog įstatymų leidėjai privalo laikytis teisės aktų hierarchijos. T. y. nekurti naujų teisės aktų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kuriuos jau reguliuoja aukštesnės galios teisės aktai. Ankstesnėje publikacijoje pasisakiusio Rimvydo nuomonė panaši – šiuo klausimu turėtų pasisakyti Konstitucinis teismas.
Diskriminuoja gyventojus
Daugiabučiuose gyvenantiems šiauliečiams kyla ir kitas klausimas – kodėl šio mokesčio neprivalo mokėti privačiuose namuose gyvenantys žmonės, nors neretai už individualaus namo tvoros būna baisi netvarka. Rimvydas pastebėjo, kad tokių privačių namų net miesto centre galima rasti. Greta tokių namų, už tvoros, – kalnai nenugrėbtų lapų ir kitokių šiukšlių, bet už tokią netvarką valstybinėje žemėje kažkodėl baudžiami tik daugiabučių gyventojai.
„Kas tokias taisykles nustatė, dauguma greičiausiai gyvena privačiuose namuose. Atrodo, kad tokius mokesčius daugiabučių gyventojams paskiria tos savivaldybės, kurios yra prasiskolinusios ir negali pačios vykdyti jai priklausančios prievolės, t. y. tvarkyti valstybinę žemę. O per metus vienam daugiabučio gyventojui reikia sumokėti apie šimtą litų vien už tokią prievolę“, - pastebi Rimvydas. Skaičiuojant, kiek mieste yra tokio mokesčio mokėtojų, – susidaro nemaža suma.
Tvarka įsigalioja ir kituose miestuose
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija dėl minėto Šiaulių miesto tarybos sprendimo raštu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, klausdama, ar miesto valdžios sprendimas nepažeidžia butų savininkų teisių. Tarnyba raštu atsakė, kad pagal kompetenciją šį klausimą nagrinėti perdavė Vyriausybės atstovui.
Tačiau panašų skundą jau išnagrinėjęs Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje buvo priverstas konstatuoti, kad yra galiojanti ir neskundžiama LVAT nutartis, todėl nieko pakeisti neįmanoma. Vis dėlto mokesčiais apkrauti gyventojai nenusileidžia.
Kaip informuoja ELTA, Vilniaus miesto savivaldybės taryba analogiško sprendimo įsigaliojimą neseniai atidėjo iki liepos 1 d. Kaune tokia tvarka jau galioja, planuojama, kad analogiška tvarka Klaipėdoje įsigalios nuo balandžio mėnesio. Kitų regionų žiniasklaida praneša, kad apie sprendimą apmokestinti kiemų tvarkymą svarsto ir kitų miestų savivaldybės, remdamomis LVAT neskundžiama nutartimi.

Miesto centre, greta negyvenamo individualaus namo, už tvoros, – valstybinėje žemėje matyti netvarka. Jeigu tai būtų daugiabučio kiemo teritorijoje, gyventojai sulauktų baudos. Per metus kiekvienas daugiabučio gyventojas už valstybinės žemės tvarkymą sumoka apie šimtą litų. Tuo tarpu privačių namų savininkai net neįpareigoti rūpintis, kas darosi toliau už jų tvoros.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



