Šiaulių oro uoste jau seniausiai galėjo leistis laineriai su NATO kroviniais, tačiau prieš dešimtmetį išardyta geležinkelio vėžė, jungianti oro uostą su geležinkelio magistrale, stabdo visus sumanymus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Beveik pusė Šiaulių miesto tarybos narių surinko parašus ir prašo mero surengti neeilinį Tarybos posėdį. Jo metu tikimasi priimti kreipimąsi į Vyriausybę, kad ji skirtų lėšų atstatyti geležinkelio vėžei, vedančiai į Šiaulių oro uostą. Tačiau šis politikų bandymas padėti oro uostui kažkodėl nepradžiugino Šiaulių miesto mero, nors jis pats pripažino, kad pati Savivaldybė neturi lėšų bėgiams atstatyti.

Pasiūlė atstatyti geležinkelio vėžę
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje politikai vėl iškėlė išardytosios geležinkelio vėžės, vedusios į Šiaulių oro uostą, problemą. Ji reikalinga tam, kad per Šiaulių oro uostą būtų gabenami tarptautiniai NATO kroviniai, kurie dabar skraidinami į Rygą. Tačiau išardytos vėžės atstatymui reikia dešimčių milijonų litų, kurių Savivaldybė neturi.
Tarybos nariai domėjosi, kokia yra dabartinė padėtis. Posėdžio pirmininkas meras Justinas Sartauskas teigė, kad neseniai viešėjusi vyriausybinė darbo grupė siūlo atstatyti kadaise išardytą 7 kilometrų geležinkelio vėžę, nes tik tokiu atveju Šiaulių oro uostas gali tikėtis sulaukti NATO krovinių.
Kroviniai oro linijomis būtų atgabenami į Šiaulių oro uostą ir minėta geležinkelio linija kroviniai būtų gabenami į Klaipėdos jūrų uostą. Į Rygą, kurioje ir oro, ir jūrų uostai yra greta, NATO kroviniai jau gabenami ne pirmus metus. Vyriausybinė darbo grupė, pasak mero J. Sartausko, nemato kitų galimybių Lietuvoje, tik Šiaulių oro uostą, kaip tinkamiausią šiam projektui vykdyti.

Reikės apie 30 milijonų litų
Tik yra vienas bet – milžiniškų išlaidų nebūtų reikėję, jeigu anuomet miesto valdžia nebūtų išardžiusi vėžės. Kaip jau rašėme anksčiau, minėtą geležinkelio vėžę miesto valdžia išardė, nes ji esą buvo netinkama naudoti ir metalo vagys jau buvo pradėję ją ardyti. Nors, pasak specialistų, tereikėjo bėgius sukeisti vietomis ir vėžę dar būtų galima naudoti.
„Pirmadienį susitinkame su geležinkelių direkcija, važiuojame su visa komanda, priims mus aukščiausiu lygiu. Kalbėsime su geležinkeliu, kokios galimybės, kad geležinkelininkai vėžę nutiestų savo lėšomis“, - posėdžio metu Tarybos nariams aiškino J. Sartauskas.
Anot mero, jeigu geležinkelininkai nesutiks savo lėšomis įrengti vėžės, tuomet pagalbos bus kreipiamasi į Finansų ministeriją, kad Savivaldybei neskaičiuotų Pridėtinės vertės mokesčio. Kitaip sakant, leistų nesilaikyti įstatymo. Jeigu ir čia pagalbos nesulauktų, projektą finansuoti turėtų pati Savivaldybė – tam reikėtų skirti beveik 30 milijonų litų.
„Tokių naštų Savivaldybė nepakeltų. Todėl labai gerai, kad mums padeda vyriausybinė darbo grupė“, - sakė meras ir ragino visus laikytis bendrai.

Siūlo lėšų prašyti iš vyriausybės
Kai kurie Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad vyriausybinę darbo grupę, kuri neseniai lankėsi Šiauliuose, rugpjūčio pradžioje sudarė ministras pirmininkas Andrius Kubilius, o jo vyriausybė baigė kadenciją, todėl darbo grupė bus išformuota.
„Mano turimomis žiniomis, Šiaulių miesto savivaldybė neatliko namų darbų per vienerius metus. Todėl Tarybos nariai kreipiasi į miesto merą ir prašo sušaukti neeilinį Tarybos posėdį, kurio metu būtų priimtas sprendimas dėl geležinkelio atšakos Šiaulių oro uoste atstatymo, naudojant vyriausybės lėšas“, - kalbėjo Aurimas Nausėda, surinkęs 14-os Tarybos narių parašus.
Neeiliniame Tarybos posėdyje norima priimti kreipimąsi į vyriausybę, kad ji sudarytų naują darbo grupę Šiaulių oro uosto problemoms nagrinėti ir skirtų lėšų geležinkelio atšakai atstatyti.  

Politikų iniciatyva mero nepradžiugino
Klausantis mero išvedžiojimų, susidarė įspūdis, kad jis kažkodėl yra labai nepatenkintas parašus surinkusių Tarybos narių iniciatyva ir nenori sušaukti neeilinio Tarybos posėdžio. Meras ėmė išvedžioti, kad pagal reglamentą neeilinio Tarybos posėdžio jis sušaukti negali gruodžio 6 dieną, esą neeilinį posėdį jis galįs sušaukti ne anksčiau kaip po 17 dienų. Politikai merui priminė, kad šalies įstatymai, numatantys trumpesnius terminus, yra aukščiau už Tarybos reglamentą.
Tada neeilinio Tarybos posėdžio iniciatoriams buvo pasakyta, jog Savivaldybės administracija jiems nepadės paruošti sprendimo projekto ir tai jie turės padaryti patys. Tačiau ir šis pagąsdinimas neįbaugino parašus surinkusių politikų.
Norėjome pasiteirauti mero, kodėl jis taip priešinosi politikų siūlymams svarbų miestui klausimą spręsti neatidėliojant. Meras mobiliuoju telefonu buvo nepasiekiamas visą dieną.

Autoriaus nuomonė
„Viščiukų“ iššūkis statybų magnatams
Kodėl miesto vadovus taip užsiutino Tarybos narių iniciatyva sušaukti neeilinį Tarybos posėdį ir kreiptis į Vyriausybę, kad ši skirtų pinigų geležinkelio vėžei atstatyti? Juk pats meras pripažįsta, kad miesto biudžete kelių dešimčių milijonų litų tikrai neatsiras. Tai kuo bloga idėja Tarybai priimti kreipimąsi į vyriausybę ir prašyti pinigų?
Panašu, jog valdžia tikisi, kad geležinkelio vėžė yra tas arkliukas, kuris paskui save turėtų atitempti finansavimą prieštaringai vertinamam Logistikos centro projektui. Nes būtent šiame projekte ir yra numatytas geležinkelio vėžės atstatymas.
O koks bus tolesnis Logistikos centro projekto likimas, jeigu vyriausybė atskira eilute skirs finansavimą geležinkelio vėžei atstatyti? Nežinia. Juk planuojamos Logistikos centro statybos Šiauliuose ir taip sulaukė daug kritikos, o jeigu šiame projekte nebeliks geležinkelio vėžės, neliks ir dar vienos priežasties, kodėl Logistikos centro projektas yra reikalingas.
Todėl ir susidaro įspūdis, kad statybų magnatai, kuriems pataikauja miesto valdžia, labai bijo, jog nutiesus geležinkelio vėžę, ateityje gali prarasti valdiškų Logistikos centro statybų užsakymų. Ar ne dėl to vienas iš miesto vadovų tą pačią dieną vykusiame baliuje neeilinio Tarybos posėdžio iniciatorius išvadino „viščiukais“?

Panašu, jog meras Justinas Sartauskas kažkodėl labai nenori sušaukti neeilinio Tarybos posėdžio, kurio metu būtų priimtas kreipimasis į vyriausybę, kad ši skirtų lėšų geležinkeliui į oro uostą nutiesti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.