Vakar Šiaulių meras Justinas Sartauskas gavo tikrą antausį. Milijoninius „Daušiškių koalicijos“ planus vėjais gali paversti Prezidentūros žodis, jog įstatymai atgaline data nepriiminėjami.

Redakcijos archyvo nuotr. 

Mykolas DEIKUS

Pabrukę uodegas ir sugniuždyti. Taip galima apibūdinti vakarykštę Šiaulių miesto mero Justino Sartausko ir administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus kelionę iš Seimo į Šiaulius. Seimo Sveikatos reikalų komitete vyrai pralaimėjo mūšį bandydami įteisinti Daušiškių kapinių pažeidimus.

Seimo nario Valentino Mazuronio lydimi Šiaulių miesto vadovai prieš komiteto posėdį atrodė nusiteikę kovingai ir savimi patenkinti. Tačiau iš posėdžių salės išėjo nuleidę sparnus. Balsų dauguma nepritarta įstatymų pažeidimus atgaline data įteisinančiam įstatymo projektui, pagal kurį Šiaulių politikai mėgino prastumti dvigubai didesnę kapinių teritoriją negu reikia. 

Lūžio tašku tapo Prezidentūros atstovės pozicija, jog įstatymai atgaline data nepriiminėjami. Tokia buvo ir Seimo Teisės departamento išvada.

Komiteto sprendimas – svarbus žingsnis prieš šiandienos balsavimą Seime, kuris svarstys V. Mazuronio ir Laimonto Diniaus pateiktą įstatymo pataisą.

Koją Daušiškių kapinių projektui pakišo Kaune gyvenantis vyriškis, Daušiškių kaime turintis žemės sklypą. Kadangi sklypas pateko į apsauginę kapinių zoną, žmogus prarado teisę bet ką statyti, o sklypo vertė nukrito.

Praėjusių metų gruodį Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad parengtas kapinių detalusis planas prieštarauja įstatymams. Viena iš priežasčių – 2008-ųjų kovą įsigaliojęs Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, kuriame kapinių teritorijos sumažintos iki 40 hektarų. 

Kauniečiui atstovaujantis advokatas Dominykas Varnas vakar po Sveikatos reikalų komiteto posėdžio sakė, jog ketvirtadieninis balsavimas Seime nieko nelemia. Net jeigu Seimas ir padarys išimtį dėl teritorijos dydžio, tai nepanaikins prieštaravimų bendrajam Šiaulių rajono planui bei Teritorijų planavimo įstatymui. Be to, lieka galioti teismo sprendimas.

Advokatą D. Varną nustebino V. Mazuronio replika, kad jis turi savo nuomonę apie Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. „Gal mes nupirkome teismą? Negražu taip politikui kalbėti“, - sakė D. Varnas.

Šiaulių vyrams Sveikatos reikalų komitete pritrūko argumentų, kodėl nuo trisdešimties hektarų per kelerius planavimo metus kapinių teritorija prasiplėtė iki šešiasdešimties hektarų. Paaiškėjo ir dar viena aplinkybė.

Dabartinės naudojamos Ginkūnų kapinės – būtent trisdešimties hektarų dydžio. Jos eksploatuojamos jau keturiasdešimt metų. Taigi naujosios kapinės – akivaizdžiai per didelės. 

Daušiškių kapinės planuojamos nuo 2006-ųjų. Kasmet miesto valdžia skelbdavo, jog laidojimo vietų užteks vieneriems ar pusantrų metų. Praėjo penkeri metai, o Šiaulių meras J. Sartauskas po komiteto posėdžio pakartojo „auksinę“ frazę – kapinių užteks dar vieneriems metams.

Meras J. Sartauskas vakar dar nebuvo praradęs vilties, kad įstatymo projektas ketvirtadienį bus patvirtintas. Tačiau jau nusileido, kad kapinėms užtektų ir 35 hektarų, kaip buvo planuojama pradžioje. Be to, meras nusiteikęs tartis su kauniečiu žemės savininku, jeigu šis atsiimtų savo pretenzijas teisme. 

Išgirdęs apie mero pasvarstymus advokatas D. Varnas sakė neįsivaizduojąs, kaip būtų galima susitarti, nes teismo sprendimas jau priimtas. „Mes į komiteto posėdį važiavome tik pasižiūrėti, kas vyksta iš vidaus. Teismas pasisakė, kad detalusis planas prieštarauja ir specialiajam, ir bendrajam planams“, - pabrėžė D. Varnas.

Pralaimėjus mūšį dėl kapinių gresia restitucija. Tai yra, išpirktų sklypų savininkai turėtų grąžinti pinigus Savivaldybei. Tarp jų – ir buvusio mero Genadijaus Mikšio artimieji, kuriems skirta apie 0,9 milijono litų. Iš viso išpirkti žemes ant miesto biudžeto gulė 9 milijonų litų našta.

Teismo sprendimas sujaukė ir planus sudaryti koncesijos sutartį. Už Daušiškių kapinių priežiūrą koncesininkui ketvirtį amžiaus ketinta kasmet sumokėti po du milijonus litų.