Zita KATKIENĖ

Tokio didelio šurmulio, kokio mieste sulaukiame rugsėjo pradžioje, Šiauliuose dar nebuvo. Niekas ir nepasakytų, kiek į miestą suplūdo ir dar suplūs žmonių, atvykusių iš daugelio Europos šalių į  krepšinio čempionatą, sutrauks į miestą daugiau svečių ir artėjantis miesto 775–asis jubiliejus. Visuomenės sveikatos specialistai ragina būti budriems, nes dideli žmonių susibūrimai, masiniai renginiai, žmonių iš tolimesnių kraštų antplūdis gresia ligomis. Ypač didelė rizika plisti užkrečiamoms virusinėms, infekcinėms ligoms.

Bene labiausiai baiminamasi užkrečiamųjų ligų protrūkių, kurių gali neišvengti viešojo maitinimo įmonių lankytojai. Neišsiplės ir neišsipūs nei miesto restoranai, nei kavinės ar barai, tačiau aptarnauti maisto gamintojams teks daug didesnius srautus žmonių.

Per maistą išplitę užkrečiamųjų ligų protrūkiai, susiję su viešojo maitinimo įmonių (restoranų, kavinių, barų ir kt.) veikla, pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, nėra neįprastas reiškinys nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Nėra neįprastas jis ir Šiauliuose, tačiau staiga išaugusios viešojo maitinimo paslaugų apimtys padidina riziką pagaminti ir pateikti vartotojui nesaugų maistą.

Juolab kad šią vasarą buvo užfiksuotas ne vienas ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkis, susijęs su maitinimo įmonių veikla. Ne kartą miesto gyventojai buvo užkrėsti salmonelioze, Šiaulių maisto gamybos įmonių specialistai ne kartą ir kituose apskrities miestuose prekiavo pyragaičiais, kuriuos valgiusiems žmonėms prireikė medikų pagalbos.

Pagrindinės priežastys, sąlygojančios ūmių žarnyno infekcijų protrūkius maisto tvarkymo įmonėse, anot E. Samulytės, yra užteršta patogeniniais mikroorganizmais žaliava (mėsa, paukštiena, kiaušiniai). Deja, skubėdami ir patys maisto gamintojai neišvengs higienos pažeidimų, todėl jų galima tikėtis. Dažniausiai, anot E. Samulytės, gali pasitaikyti kryžminis maisto užteršimas maisto gamybos vietoje, kai maisto gamintojai tose pačiose patalpose laiko, pjausto ir žalius maisto produktus, ir pagamintus gaminius. 

Netinkamas terminis maisto apdorojimas, išankstinis maisto paruošimas ir netinkamas jo laikymas, maisto ruošimas, kai įmonė nepritaikyta dideliam žmonių srautui, tvarkančių maistą asmenų asmens higienos reikalavimų nesilaikymas – tai vis pažeidimai, kuriuos ir taip dažnai tenka fiksuoti kontroliuojančių įmonių specialistams.

Įvertinus galimą situaciją, budrūs, dėmesingi turi būti visi - maistą tiekiantys, maistą gaminantys ir maistą vartojantys asmenys, nes pavojų tikrai daug. Kyla realus pavojus susirgti per maistą ir per aplinką plintančiomis užkrečiamomis ligomis: vidurių šiltine, salmonelioze, jersinioze, cholera, virusiniais hepatitais. Pasak E. Samulytės, sveikas žmogus gali užsikrėsti per nesaugų maistą, per vandenį, minėtą maistą, kai jis gaminamas nesaugiai.

Reikia nepamiršti ir to, jog visomis šiomis ligomis galima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus, kurių taip pat neišvengiama, kai susibūrimas didelis. Tad ligos plinta per užterštas rankas bei aplinkos daiktus, kuriais naudojosi sergantis žmogus. Todėl patariama kuo dažniau plauti rankas. Gali maisto produktus užteršti ir musės, kurių rugsėjo pradžioje dar nestinga.

Net ir tada, kai žmogus valgys ne valgykloje ar kavinėje, bet parduotuvėje įsigytą ar savo paties pasigamintą maistą, reikia neprarasti budrumo. Ypač svarbu virinti pieną, nes jis gali būti užterštas skubančių pieną parduoti jo gamintojų bei perdirbėjų. Gali būti ligomis užkrėstos ir daržovės, nes jos galėjo augti dirvožemyje, kuris tręšiamas fekalijų trąšomis, galėjo būti plaunamos užterštu vandeniu, imamos nešvariomis rankomis. Todėl visas daržoves būtina plauti ne tik tekančiu vandeniu, bet,  patariama, ir sodos tirpalu.

Bene labiausiai, anot Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, baiminamasi tymų, kurių pastaruoju metu Europoje ypač padaugėjo, kai kuriose  šalyse užfiksuotas net tymų protrūkis. Daugiausia susirgimų registruojama Prancūzijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Šios infekcijos, anot specialistės, gali padaugėti per Europos vyrų krepšinio čempionatą į Lietuvą atvykus tūkstančiams sirgalių iš užsienio šalių. 

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena iš dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Nesirgę ir neskiepyti asmenys išlieka imlūs šiai ligai visą gyvenimą ir gali susirgti bet kurio amžiaus.

Pagrindinė profilaktikos priemonė - skiepai. Gyva tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (MMR) rekomenduojama visiems asmenims, neturintiems imuniteto šiai ligai ir neturintiems kontraindikacijų vakcinai. Pastaraisiais metais Lietuvoje tymais dažniau sirgo suaugę žmonės, o tai reiškia, kad imunitetas tymams yra labai susilpnėjęs ar visai išnykęs.

Daugėja, pasak specialistų, ir oro lašeliniu būdu plintančių virusinių ligų, net ir gripo viruso, nors jo sezonas dar neprasidėjęs. Peršalimo ligomis sergančiųjų, iš kurių pagrindinė būtų sloga, taip pat gali padaugėti. Bendrosios praktikos gydytojai laukia ir sergančiųjų gerklės uždegimu, ausų uždegimu, bei kitomis peršalimo ligų bei oro-lašeliniu būdu plintančių ligų komplikacijomis.

Lytiniu keliu plintančios infekcijos, pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro vadovo Vaclovo Vaitkevičiaus, tikrai nėra tokios, kad žmogus jomis užsikrėstų pats to nežinodamas ar nesuvokdamas, kaip nutinka tada, kai liga plinta per orą, vandenį ar rankas. Venerinių ligų plitimo kelias labiau priklauso nuo žmogaus pasirinkimo, elgesio, todėl, pasak mediko, didelio pavojaus, kad Europos vyrų krepšinio čempionato metu kiltų lytiniu keliu plintančių ligų protrūkis, tikrai nėra.

„Juk žmonės jau yra įpratę dalyvauti masiniuose renginiuose, vyksta muzikos festivaliai, į kuriuos suvažiuoja daug jaunimo, tačiau problemų neiškyla“, - sako medikas.

Juolab, kad šiuo metu nėra venerinių ligų protrūkio, kuris gamtoje kartojasi kas 20-25-erius metus.

Tačiau budresniems būti privalu, nes lytiniu keliu plintančios infekcijos dažniausiai yra susijusios su padidėjusia rizikinga lytine elgsena: kelionėmis, atsitiktiniais lytiniais partneriais, prezervatyvų nenaudojimu, alkoholio vartojimu. Todėl apie šių ligų riziką būtina prisiminti ir masinių renginių metu, įvertinant savo elgesį bei pasirūpinant lytinių santykių saugumu.

O pavojų tikrai yra nemažai, nes šiuo metu, pasak specialisto, žinoma apie 20 mikroorganizmų, kurie gali būti perduodami lytinių santykių metu. Kartais galima užsikrėsti ir keliomis ligomis iš karto.

Pasak specialisto, visos lytiškai plintančios ligos pasireiškia ne iškart po lytinių santykių, nes turi slaptąjį laikotarpį. Tad užsikrėtus pirmieji simptomai pasireiškia tik po kurio laiko: po kelių dienų ar net kelių mėnesių. Pavyzdžiui, viena iš dažnesnių infekcinių ligų - sifilis - išryškėja praėjus 2-3 savaitėms po užkrėtimo, gonorėja pasireiškia 3-5-ąją dieną po užsikrėtimo. Galima užsikrėsti ir ŽIV, kuris paplitęs visoje Europoje. Pasak mediko, yra ir paprastesnių ligų, tačiau visos jos nemalonios, sukelia žmogui įtampą, nerimą.  Tai ir herpesas, ir genitalijų karpos, hepatitas B, chlamidijozė. Nepagydoma ir mirtina liga yra tik AIDS, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Tačiau ir kitos ligos, pasak dermatovenerologo, laiku negydomos sukelia rimtų pasekmių sveikatai.

Todėl jei taip nutiktų, kad nepavyktų išvengti atsitiktinių lytinių santykių, reikia, pasak mediko, nelaukti – skubėti į Odos ligų centrą, kur bus atliekami reikiami tyrimai ir skiriamas gydymas. Svarbu ir tai, kad reikia žinoti bei gydyti ir lytinį partnerį. Pasak mediko, gali būti sudėtinga, kai žmonės pasklinda po visą Europą, ir vieniems kitus surasti gali būti sunku.