Šiaulių politikai neatsispyrė pagundai iš miesto biudžeto ir toliau imti nemokamus kreditus, oficialiai vadinamus kanceliarinėmis išmokomis, kurios skiriamos avansu.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Juozas GINKUS
Po „Šiaulių naujienų“ publikacijos Šiaulių politikai nesiryžo nustatinėti Laisvosios ekonominės zonos ribų. Tačiau noras nemokamai skolintis iš Šiaulių miesto biudžeto buvo stipresnis už gėdą. Tarybos narių nesustabdė ir tai, kad jų kolega posėdžio metu net kelis kartus viešai išsityčiojo.
Laisvosios ekonominės zonos ribų netvirtino
Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyrius atsiėmė sprendimo projektą, kuriuo ketinta patvirtinti Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ribas. „Šiaulių naujienos“ atskleidė, kad sprendimo projektas prieštarauja Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymui, kur teisė nustatinėti ribas suteikta tik Vyriausybei. Be to, projektas prieštaravo ir dar pernai patvirtintam Šiaulių miesto tarybos sprendimo projektui, kuriuo Laisvajai ekonominei zonai skirta visa Pramoninio parko teritorija. Investicijų ir miesto plėtros skyriaus valdininkės nusprendė, kad Vyriausybė Laisvąją ekonominę zoną kurti privalo kemsynuose, kuriuose nėra infrastruktūros. O investuotojams paruošta teritorija, kurioje investuota per 50 milijonų litų, – liko išbraukta.
Valdininkės Laisvosios ekonominės zonos ribas patraukė link kuriamo Logistikos centro ir privačių, Šiaulių oro uosto direktoriaus Romo Mikšio brolio žemių. Šias žemes jau dabar siūloma išpirkti, nes esą Logistikos centrui trūks žemės, perone negalės prasilenkti lėktuvai ir pan. Beje, šio Logistikos centro galimybių studijai Šiaulių valdžia išleido keliais šimtais tūkstančių litų daugiau nei klaipėdiečiai – apie šešis šimtus tūkstančių litų.
Viešai pasišaipė iš godumo
Iš kolegų godumo viešai pasišaipė Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas. Dabar Šiaulių miesto tarybos nariai kanceliarines išmokas gauna avansu, jeigu pinigų (apie 1,8 tūkstančio litų) per ketvirtį neišnaudoja, suma perkeliama į kitą ketvirtį, o pinigai guli politikų sąskaitose banke. A. Visockas pasiūlė pinigus sumokėti tik tada, kai Tarybos narys pateikia išlaidas patvirtinančią sąskaitą-faktūrą. Jo žodžiais, dabartinė tvarka ydinga ir neskaidri.
Matydamas politikų pasipriešinimą A. Visockas šmaikštavo – jeigu kuriam nors Tarybos nariui labai reikia pinigų, jis gali mėnesiui paskolinti penkis šimtus litų. Į repliką, kokios bus palūkanos, atsikirto: „Savivaldybė skolina be palūkanų, aš irgi skolinsiu be palūkanų“.
A. Visocko pasiūlymas atmestas, tačiau nuspręsta, kad politikai atsiskaitys kas mėnesį. Po posėdžio politikas džiaugėsi, kad pasiekta bent jau tiek.
Išgėdino vadovus
Tarybos narys A. Visockas netiesiogiai išgėdino Savivaldybės administracijos direktorių Vladą Damulevičių bei jo pavaduotojus Vaclovą Vingrą ir Viktorą Strups. Politikas buvo parengęs sprendimo projektus, kuriuose administracijos vadovams siūlė nubraukti visus priedus. Politiko žodžiais, priedus reikia užsidirbti. Ir išvardijo administracijos darbo broką – iki šiol 99 procentai mieste stovinčių reklamos įrenginių – be leidimų, už reklamos plotus nesumokama, kai kitiems mažinami atlyginimai, 22 tarnautojams padidinti tarnybiniai koeficientai, o Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos klasė padidinta nuo 13 iki 15. Be to, komitetų posėdžių metu administracijos darbuotojai meluoja politikams, o administracijos direktorius dėl to nieko nesako. „Ar tai – komandinis darbas meluoti“, - retoriškai klausė A. Visockas, primindamas, jog politinė dorovė – įstatymų laikymasis. Pabrėžė, kad būti doram ir pavyzdžiu kitiems neįmanoma priversti Tarybos sprendimais. „Todėl savo projektus atsiimu“, - pareiškė Tarybos narys, leisdamas padorumo pavyzdį parodyti – atsisakyti priedų – patiems Administracijos vadovams.
Mokesčiai kol kas nedidėja
Šiaulių pramonininkų spaudžiama Savivaldybės administracija atsiėmė ir kitą sprendimo projektą, kuriuo ketinta nustatyti didesnius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Mokesčių didinimas motyvuotas tuo, kad žemė pastaraisiais metais pigo, o Savivaldybei reikia išlaikyti tas pačias pajamas.
Kol kas nesiryžta visoje centrinėje miesto dalyje apmokestinti automobilių stovėjimo. Sprendimo projektą rengėjai atsiėmė.
Patvirtino deficitinį biudžetą
Be didesnių diskusijų Šiaulių miesto taryba patvirtino šių metų miesto biudžetą. Biudžete numatyta 253 milijonai litų pajamų ir net 256 milijonai litų išlaidų. Kitaip tariant, biudžetas patvirtintas su 3 milijonais litų deficitu, kurį ketinama padengti imant naujus kreditus.
Šiemet bankams Šiaulių savivaldybė turės grąžinti 15 milijonų litų, o ateinančiais metais – jau 20 milijonų litų. Šiaulių mero, socialdemokrato Justino Sartausko teigimu, Savivaldybės skolos metų pabaigoje išliks tokios pat, kaip ir metų pradžioje. Įvairiais skaičiavimais, skolos jau baigia prisivyti Savivaldybės pajamas, gaunamas iš mokesčių.
Už biudžetą balsavo visa valdančioji koalicija.
Popierinė reforma
Be rimtesnių diskusijų patvirtinta ir seniai žadėtoji Savivaldybės administracijos reforma. Tačiau paaiškėjo, kad reforma – viso labo kėdžių perstumdymas ir naujų poskyrių kūrimas.
Trys valstybės tarnautojų etatai, nepriklausantys jokiam skyriui, perkeliami į Tarptautinių ryšių skyrių, kuris perkrikštijamas į Viešųjų ryšių skyrių. Šiam skyriui priklausys Savivaldybės atstovė spaudai, kalbos tvarkytoja ir jaunimo reikalų koordinatorė. Architektūros ir urbanistikos skyriuje dabar yra trys poskyriai: Paveldosaugos, Statinių architektūros ir sąlygų išdavimo, Teritorijų planavimo. Statinių architektūros ir sąlygų išdavimo ir Paveldosaugos poskyriai sujungiami ir įkuriamas Statinių architektūros ir paveldosaugos poskyris.
Kanceliarijoje kuriamas naujas poskyris su nauju vedėjo etatu – Asmenų aptarnavimo. Švietimo skyriuje įkuriami du nauji poskyriai: Formaliojo ugdymo poskyris bei Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo. Panaikinamas Ūkio skyrius, o Personalo skyriuje įsteigiamas naujas Ūkio poskyris.
