Lina JUREVIČIŪTĖ

Dešimtys milijonų litų  ir jokios rizikos. Tokį pasiūlymą elektroniniais laiškais siuntinėja neva Lietuvoje norintis investuoti ir partnerio ieškantis milijonierius iš Pietų Afrikos. Ilguose laiškuose milijonierius pasakoja savo graudžią gyvenimo istoriją apie paveldėtus mirusio tėvo turtus ir į juos pretenduojantį netikrą brolį, todėl prašo gavėjo pagalbos perkelti turtus į Lietuvą ir siūlo net 25 procentus nuo savo turimų kelių dešimčių milijonų dolerių. Policijos pareigūnai įspėja netikėti tokiais pasiūlymais, nes sukčiai gali išvilioti asmens duomenis, ištuštinti sąskaitas ar pridaryti dar daugiau problemų. Kompiuterių specialistai sako, kad tokie laiškai kompiuteriui didelės žalos nepadaro. Tačiau gavus tokį laišką su prisegtomis bylomis geriau jų neatidaryti, nes „prisegtukuose“ gali būti kompiuteriniai virusai.

Prieš keletą dienų  „Šiaulių naujienų“ redakcija gavo laišką iš  neva Pietų Afrikoje gyvenančio buvusio Gabono prezidento sūnaus Davido Omaro Bongo.

Laiške pasakojama, esą  jis ir jo motina Katerina nerimauja dėl savo ateities ir po tėvo mirties paveldėtų 32 milijonų dolerių. Esą jo netikras brolis siekia perimti tėvo turėtą žaliavinės naftos verslą, o jį  ir motiną palikti „ant ledo“.

Ilgame laiške gavėjo prašoma pagalbos padėti perkelti pinigus į Lietuvą. Esą reikėtų  surasti partnerių, kur Lietuvoje būtų galima investuoti milijonus. O už gerą darbą Davidas Omaro Bongo siūlo 25 procentus savo turtų (8 milijonus dolerių).

Siūloma ilgai nedelsti ir kaip galima greičiau atsakyti į laišką, nes esą reikia kuo greičiau gelbėti tėvo milijonus nuo nesąžiningojo brolio.

Siuntėjas užtikrina, kad jokios apgaulės nėra ir jo pasiūlymas tikras.

Laiško siuntėjui atsakėme, kad esame pasiruošę padėti ir paklausėme, ką reikia daryti toliau. Nepraėjus nė kelioms valandoms gavome atsakymą, kuriame laiško siuntėjas dėkoja už norą padėti ir jis esą jau pradėjo tvarkyti visus reikalus. Esą pinigai jau guli banke, tačiau laiško gavėjas būtinai turi atvykti į Pietų Afriką ir savo vardu atsidaryti sąskaitą banke. Esą tik tada bankas galės pervesti pinigus.

Kadangi laiške daug kalbama apie asmeninius, emocinius dalykus ir mažai konkrečios informacijos apie pinigų pervedimą ir verslą, „užkibusiam“ laiško gavėjui gali kilti nemažai natūralių klausimų: ką konkrečiai reikia daryti, kad gautum siūlomus pinigus, kokius duomenis reikia pateikti. Laiško pabaigoje siuntėjas prašo paskambinti nurodytu telefono numeriu ir taip esą gauti daugiau informacijos.

Policijos pareigūnai įspėja, kad tokiais laiškais pasitikėti negalima, nes internetiniai sukčiai, gavę žmogaus duomenis, gali pridaryti daug problemų: suklastoti asmens duomenis, kito žmogaus vardu paimti kreditų, ištuštinti bankų sąskaitas, padaryti kitokių nusikaltimų.

Policijos pareigūnai sako, kad nereikėtų skambinti ir nurodytu telefonu net ir tuo atveju, jei norite tik sužinoti, ar numeris veikia. Gali būti, kad skambutis ištuštins telefono sąskaitą.

„Paskutiniu metu nesame gavę pranešimų apie tai, kad elektroniniais laiškais sukčiai išviliotų pinigus iš žmonių ar pridarytų kitokios žalos. Turbūt žmonės jau protingesni ir neužkimba ant tokių kabliukų“, - mano Šiaulių apskrities VPK atstovė Gailutė Smagriūnienė.

Kompiuterių specialistai pabrėžia, kad dažniausiai tokie laiškai kompiuteriui žalos nepadaro. Daugelis pašto serverių tokius laiškus pripažįsta kaip šiukšles ir nukreipia į šlamšto dėžutę.

Tačiau žmogus turėtų  atidžiau vertinti laiškus su prisegtomis bylomis ir kilus įtarimui jų neatidaryti. Nes prisegtoje byloje gali būti paslėptas kompiuterinis virusas.

Kompiuterių specialistai sako, kad ir pats elektroninės pašto dėžutės vartotojas galėtų padėti sau apsisaugoti nuo tokių laiškų tiesiog pranešdamas apie elektroniniais laiškais siunčiamas šiukšles. Nes daugelis elektroninio pašto paslaugų teikėjų yra įtraukę tokią funkciją.

„Reikėtų pažymėti, kad kartais ir gero norėdamas žmogus gali labai prisidėti prie elektroninių šiukšlių platinimo. Tikriausiai ne vienas žmogus yra gavęs laišką, kuriame raginama visiems draugams persiųsti informaciją apie neva pasklidusį virusą. Dažniausiai žmogus nieko nelaukdamas persiunčia šį laišką visiems draugams. Įsivaizduokite, kokia apkrova susidaro, kai tokius laiškus bando persiųsti šimtai ar tūkstančiai žmonių – serveriai labai apkraunami ir tikrai reikalinga informacija gali nepasiekti adresato“, - sakė kompiuterių specialistas. 

Kęstučio PABIJUTO pieš.