Tiek Europai, tiek Lietuvai, tiek Šiauliams imigracija gali tapti dideliu iššūkiu, sukeliančiu daugiau ekonominių ir socialinių problemų. Stebint didėjančius migracijos srautus aiškiai matyti, kad valstybės nesugeba jų suvaldyti. Dėl aiškios strategijos nebuvimo per pirmąjį šių metų pusmetį į Europą atvyko 364 tūkst. pabėgėlių ir šis skaičius kasdien auga. Jeigu artimoje ateityje nebus imtasi radikalių veiksmų, situacija tik dar labiau komplikuosis. Vis dėlto kitose Europos šalyse į migracijos problemą žvelgiama daug rimčiau. Tuo tarpu lietuviai viliasi, kad mūsų šalis išliks ramybės oaze, kurią atvykėliai aplenks. Tad iki šiol neaišku, kur pabėgėliai gyvens, kur mokysis, kur dirbs.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Nesugeba valdyti migracijos procesų
Per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje migrantų skaičius išaugo nuo 74 mln. iki 200 mln. Tačiau bendras migruojančių procentas išliko toks pat – 3 proc. Dažniausiai migruojama į išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis.
Šiuo metu ES susiduria su migrantų krize, ekonominėmis problemomis ir kaimynystėje vykstančiais karais. Pagrindinė problema – pabėgėlių integracija. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2015 m. į Europą atvyko 364 tūkst. pabėgėlių, neoficialiais duomenimis šis skaičius siekia net 500 tūkst. Peršasi mintis, kad Europa tam nebuvo pasiruošusi ir migrantų srauto nesugeba suvaldyti.
„Valstybės turi valdyti migracijos procesus ir žiūrėti, kiek ji naudinga. Reikia vertinti, kaip migracija ir šalių vystymasis veikia viena kitą bei kaip reikia šiuos procesus valdyti. Lietuva taip pat privalo skaičiuoti ir vertinti, ar būsimi migrantai, pabėgėliai atneš naudos ar bus problema valstybei bei jos piliečiams“, – Šiaulių universitete vykusioje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2015“ kalbėjo profesorė dr. Violeta Pukelienė.
Lietuvai teks priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių. Manoma, kad didžiąją jų dalį sudarys ukrainiečiai. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad Ukrainos pabėgėliai labiau norėtų gyventi ne Lietuvoje, o pavyzdžiui, Lenkijoje arba Vokietijoje.
„Tai akivaizdi politinė migracija siekiant ekonominių tikslų. Pabėgėliai nenori gyventi tik kitoje šalyje, jie nori gyventi geroje šalyje, kuri jiems galėtų suteikti daugiau socialinių garantijų. Migrantai nori gyventi Vokietijoje, bet ne Vengrijoje, Norvegijoje, bet ne Danijoje ir pan.“, – akcentavo V. Pukelienė.

Migrantams Lietuva – tranzitinė šalis
Lietuvoje oficialiai įregistruotų migrantų yra daugiau nei 50 tūkst., neoficialiai – apie vieną milijoną. Imigrantų 2001 m. buvo 4200, 2014 m. – 24 tūkst. Didžiausią imigrantų dalį sudaro nekvalifikuoti darbuotojai.
Imigrantų mūsų šalyje nėra labai daug, nes mes esame įpratę verkšlenti dėl didelės emigracijos, o ne galvoti apie bendrą migracijos politiką. Tik iš ES institucijų pasigirdus raginimams solidariai spręsti migracijos problemą ir dalytis pabėgėlių priėmimo našta, Vyriausybė tapo priversta iš esmės peržiūrėti migracijos politiką.
Tačiau ar Lietuva sugebės ką nors pakeisti ir sudaryti palankesnes sąlygas pabėgėliams? Ar jiems bus sudarytos tinkamos sąlygos integruotis į darbo rinką? O gal pabėgėliai bus tiesiog suvaryti į vieną „aptvarą“, kur juos prižiūrės sargybinis šuo ir visi problemą pamirš?

Integracija – Pabėgėlių priėmimo centre
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vedėja Nijolė Dilbienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad Lietuva pajėgi integruoti pabėgėlius į darbo rinką.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integraciją. Tie užsieniečiai, kurie gauna prieglobstį, dažniausiai integraciją pradeda Pabėgėlių priėmimo centre. Integracija vyksta dviem etapais. Pirmame etape parama galės būti teikiama minėtame centre keletą mėnesių, antrame etape – parama integracijai bus teikiama savivaldybės teritorijoje“, – informavo N. Dilbienė.
Tuo tarpu Lietuvos darbo birža gali pasiūlyti informavimo ir konsultavimo paslaugas. Taip pat padėti įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas, ar pradėti dirbti savarankiškai.

Prisideda ir krikščioniškosios organizacijos
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija bei Vilniaus arkivyskupijos Caritas taip pat padeda užsieniečiams integruotis.
„Asmeniui (šeimai) skiriamas kuratorius, kuris padeda užsieniečiui susirasti ir išsinuomoti būstą, įsigyti būtiniausių baldų ir namų apyvokos reikmenų, surasti darbą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja lietuvių kalbos mokymą, vaikų ugdymą mokyklose ar vaikų darželiuose, konsultuoja visais klausimais, padeda pildyti dokumentus“, – pasakojo Darbo rinkos skyriaus vedėja.
Užsieniečiams mokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa, mėnesinės pašalpos maistui ir kitoms išlaidoms (būsto nuomai, komunalinėms ir transporto išlaidoms), apmokami lietuvių kalbos kursai, mokamos pašalpos vaikams.
Valstybės parama integracijai savivaldybės teritorijoje teikiama iki 12 mėnesių nuo užsieniečių, gavusių prieglobstį, išvykimo iš Pabėgėlių priėmimo centro dienos, bet ne ilgiau, negu trunka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo terminas arba iki asmens išvykimo iš Lietuvos. Raudonasis Kryžius ar Caritas pasirašo su asmeniu ar šeima, gavusiais prieglobstį, sutartį, kurioje numatomos šalių teisės, pareigos, atsakomybė, terminai.
Vadinasi, Lietuvoje yra tam tikrų institucijų, galinčių padėti atvykėliams integruotis. Tačiau ar jos bus pajėgios priimti didesnius atvykėlių skaičius? Deja, apie tai SADM nutyli.

Konkurencijos darbo rinkoje nesudarys
N. Dilbienės nuomone, pabėgėliai darbo nerandantiems lietuviams konkurencijos nesudarys. Pavyzdžiui, nedarbo lygis Šiauliuose yra vienas mažiausių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiandien čia yra apie 900 laisvų darbo vietų.
Apskritai, registruoto nedarbo rodikliai šalyje mažėja. Registruoti neturintys darbo asmenys rugsėjo 1 d. sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, o tai 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus.
„Kokiose srityse atvykėliai turės daugiausiai šansų įsidarbinti, priklausys nuo jų turimo išsilavinimo, noro integruotis į visuomenę, išmokti lietuvių kalbą, taip pat noro dirbti. Galima manyti, kad pabėgėliai užims tas darbo vietas, kurių lietuviai nelabai nori “, – svarstė N. Dilbienė.
Per rugpjūčio mėnesį Lietuvos darbo biržoje buvo registruota beveik 34 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,8 tūkst. daugiau negu liepą. Per 66 proc. laisvų darbo vietų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš jų beveik kas trečia vieta prekyboje. Kas penktas darbo pasiūlymas – pramonėje, kas dešimtas – statybose.

Šiauliuose darbo vietų netrūksta
Žvelgiant į regioninę situaciją, matyti, kad Šiaulių mieste gyventojų skaičius mažėja. Palyginti su kitomis apskritimis, čia jis kinta sparčiausiai. Dėl to atsiranda naujų socialinių problemų, kurias išspręsti tampa vis sunkiau.
„Įvertinus vidinės migracijos tendencijas ir išorinių veiksnių poveikį, jeigu situacija nesikeis taip intensyviai, 2015 m. turėsime 60 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Pesimistiniu atveju – trim tūkstančiais mažiau“, – mokslinėje-praktinėje konferencijoje kalbėjo prof. dr. Daiva Beržinskienė-Juozainienė.
Ar tarp šios darbo jėgos bus ir pabėgėlių, atsakyti sunku. Anot specialistės, viskas priklausys nuo to, kokią kvalifikaciją atvykėliai įgis bei nuo darbdavių noro į juos papildomai investuoti.
„Judėjimas vyksta ir aplinka keičiasi nuolat. Todėl ši prognozė yra pakankamai subjektyvi. Manau, pirmiausia mes turime numatyti veiksmus ir kurti strategijas, kaip darbingo amžiaus žmones išlaikyti Šiauliuose. O po to, kai patys gyvensime geriau, galbūt palankiau pažvelgsime į atvykėlius“, – svarstė profesorė.
Kol kas aišku tik tai, kad Šiauliuose darbdaviai labiausiai nori įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau nuo jų įdarbinimo darbdavius atbaido per daug plati potencialaus darbuotojo specializacija. Darbdaviai norėtų, kad darbuotojas konkrečiai išmanytų tos įmonės sritį.
Tad galima daryti išvadą, kad mieste pirmiausia darbą susiras tas, kuris turės aukštąjį išsilavinimą, gerai išmanys konkrečią sritį, bus iniciatyvus ir gebės savarankiškai priimti sprendimus.

D. Beržinskienė-Juozainienė: „Manau, pirmiausia mes turime numatyti veiksmus ir kurti strategijas, kaip darbingo amžiaus žmones išlaikyti Šiauliuose.“
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.

V. Pukelienė: „Pabėgėliai nenori gyventi tik kitoje šalyje, jie nori gyventi geroje šalyje, kuri jiems galėtų suteikti daugiau socialinių garantijų.“
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.