Asta VOLKOVAITĖ

„Sulaukęs 72-ejų turiu varstyti teismo duris”, - ašaroja Vilniaus gatvės 174-ojo namo gyventojas Algirdas Vladas Marcinkus. Seniau garsų kirpėją į teismą atvedė jam primesta skola dėl praeityje trūkusių ir parduotuvę užliejusių namo bendrijos vamzdžių. Nors nukentėjusios bendrovės atstovai A. V. Marcinkui priekaištų neturėjo, Vilniaus gatvės 174-ojo namo gyventojas pirmininkas Antanas Bukauskas teisme mėgino įrodyti, kad kanalizacijos vamzdžiai trūko būtent dėl A. V. Marcinkaus kaltės.

 

 

„Tvanas”, sujaukęs Vilniaus g. 174-ojo namo bendrijos pirmininko Antano Bukausko ir namo gyventojo A. V. Marcinkaus santykius, kilo 2006-ųjų spalio 21-ąją. Tuomet A. V. Marcinkaus bute trūkus bendrijai priklausantiems bendrai naudojamiems vamzdžiams aplieta žemiau įsikūrusi juvelyrinių dirbinių parduotuvė. Dėl nuostolių atlyginimo nukentėjusi bendrovė kreipėsi į draudikus. Draudimo bendrovė išmokėjusi beveik 2 tūkstančių litų draudimo išmoką nukentėjusiai bendrovei, pradėta ieškoti santechninės avarijos kaltininkų, kad šie padengtų jau išmokėtą draudimo sumą.

 

Netikėtai namo skelbimų lentoje pradėjo šmėžuoti lapeliai, kuriuose nurodoma, kad A. V. Marcinkus bendrijai skolingas daugiau kaip pusę tūkstančio litų. Vyras sakė situaciją bandęs taikiai spręsti su namo bendrijos pirmininku Antanu Bukausku. Vyrams nepavyko to taikiai padaryti – ginčas persikėlė į teismą. „Po ginčų su juo man tik nuolat blogėjo sveikata. Nuolat kviečiu greitosios pagalbos darbuotojus”, - pasakojo A. V. Marcinkus.

 

A. Bukauskas, daugiabučio bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos atstovas, prašė teismo priteisti žalą iš A. V. Marcinkaus. Esą šiauliečio bute dažnai kildavo problemų dėl kanalizacijos.

 

„Jam priklauso sumokėti“, - „Šiaulių naujienoms” teigė Vilniaus gatvės 217-ojo namo bendrijos pirmininkas A. Bukauskas, nors vamzdžiai priklauso bendrijai. Esą ne jis nusprendė, kad A. V. Marcinkus bendrijai skolingas daugiau kaip pusę tūkstančio litų, o bendrovės „Paspirtis” atstovai. Nors A. V. Marcinkų kaip skolininką įvardijančiame lapelyje mirga paties A. Bukausko pavardė, vyras paklaustas, ar tokius lapus jis kabinas, pradėjo painiotis, bet fakto paneigti negalėjo.

 

Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad A. Bukauskas nėra namo administratorius, o tik bendrijos pirmininkas. A. Bukauskui nepavyko įrodyti, kad bendrovė patyrė žalą dar iki draudimo sutarties pasirašymo. Bylos duomenimis, bendrovės „Fortūnatas“ patalpos buvo aplietos konkrečiai ne iš A. V. Marcinkaus buto, bet iš bendro naudojimo vamzdžių, tad A. V. Marcinkus dėl avarijos nekaltas.

 

Šiaulių apygardos teismas paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo draudimo bendrovei iš bendrijos priteista beveik 2 tūkstančiai litų. Vilniaus gatvės 74-ojo namo bendrija turės padengti A. V. Marcinkaus išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. R. Bukauskas nutartį dar gali apskųsti, bet A. V. Marcinkus jau džiaugiasi pergale.

 

 

Apie A. V. Marcinkų jau rašyta „Šiaulių naujienose”. Vyras palaidojo tris pačius artimiausius žmones: du sūnus ir žmoną. Vienas iš sūnų - Džeraldas Murcinkas nužudytas 1993-iųjų sausio 3-iąją jo namų, Lieporių gatvės 11-ojo namo, laiptinėje. Lemtingą vakarą vaikinas susiginčijo su kaimynu, kam šis kabinėjasi prie į svečius atvykusios sesers. Jo tėvo A. V. Marcinkaus pasakojimu, jaunuolis vėliau išėjo parūkyti į laiptinę. Namo gyvas jau nebesugrįžo - kaimynas šovė jam į nugarą. Šūvis buvo mirtinas. Šiais metais D. Marcinkui būtų suėję 45-eri.

 

Nors Šiaulių miesto pareigūnai greitai sugebėjo nustatyti įtariamąjį, teismo verdikto nesulaukta - vyras pabėgo iš Lietuvos. Įtariamojo Rijado Mickūno, laikyto vienu iš ieškomiausių žmonių, pėdsakai Aptikti Rusijoje. Paaiškėjo, kad įtariamasis ne tik sugebėjo gyventi svetima pavarde Rusijoje, bet ir ten nužudė žmogų, todėl dabar kali. Nužudytojo tėvas siekia, kad įtariamasis būtų grąžintas į Lietuvą ir teisiamas.