Mykolas DEIKUS

Registrų centras – brangi valstybės įmonė, kurios paslaugos nebūtinai atitinka kainą. Klientai priversti mėnesius laukti atsakymų arba įpinami į tokią teismų karuselę, kurioje pats velnias ragus nusilaužtų. Tai liudija šiauliečių istorijos.

Registrų centras moka brangiai įkainoti savo paslaugas. Nori – lauk, nenori – mokėk monopolinę paslaugą teikiančiai valstybės įmonei brangiau. Bet dar blogiau su nemokamomis paslaugomis.

Kuršėnuose registruota įmonė dar praėjusių metų spalį Registrų centro Šiaulių filialui pateikė prašymą įregistruoti akcininkų sąrašą. Paslauga nemokama, o ir apie į registravimą niekas nepraneša. Beveik pusę metų įmonė vykdė savo veiklą, kol administraciją pasiekė raštas – akcininkų sąrašas neįregistruotas. Įsivėlė klaidų. Tad dabar „maloniai“ apie tai informuojama.

Registrų centro Šiaulių filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus vedėja Aušra Girininkienė  tikino, jog praėjusį rudenį jos vadovaujamas padalinys buvo užverstas prašymais įregistruoti akcininkų sąrašus. Esą nesuspėjo, darbo daug buvo.

Galima būtų vedėja patikėti, jeigu ne antspaudai – išdavikai. Vedėjos pasirašytas atsakymas datuotas šių metų vasario 2 diena, o pašto antspaudas – kovo 23 dienos. Paštui pristatyti laišką į Kuršėnus pakako vienos dienos – tai liudija kitas antspaudas, tačiau pats Registrų centras atsakymą sugebėjo išsiųsti tik beveik per du mėnesius. Čia – jau net ne vėžliškas, o sraigiškas operatyvumas.

Kodėl „ant stabdžio“ užmynė Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojai, mėginome klausti filialo direktoriaus Valdemaro Makarevičiaus. Tačiau šis – lakoniškas. Esą, kol nematė dokumentų, nekomentuos. Ir apskritai – dabar atostogauja. Suprask, meluoja susiriesdamas žurnaliūga, švariai ir operatyviai dirbančios valstybės įmonės filialą nori apdergti. Provokatorius! Bet, atrodo, ne jis vienas.

„Šiaulių naujienų“ skaitytojams ir ne tik jiems jau žinomas šiaulietis pensininkas Alfonsas Krištopaitis. Žmogus, kuris gal jau penkeri metai kovoja dėl savo sklypo, kurį užtūpti taikosi ūmai apsirgusio, todėl iš darbo neatleidžiamo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje Vaclovo Volkovo sūnaus įmonė.

Registrų centro Šiaulių filialas valdininko sūnui buvo toks malonus, kad buvusioje „Nuklono“ gamyklos teritorijoje užregistravo nugriauti įsigytą ir su žeme sulygintą pastatą. Laukuose – tyrai, o Registrų centre – pastatas. Nesąmonė? Matyt, panašiai pagalvojo ir Generalinė prokuratūra, inicijavusi viešojo intereso gynimo bylą. Bet atidavė tirti Šiaulių apygardos prokuratūrai, kuriai anuomet vadovavo garsusis Anatolij Mirnyj, ir toji bylą teisme prapylė. Gerai, kad pensininko pagailėjo teisėja, kuri išaiškino, kaip ir kur jis gali ieškoti teisybės.

„Parašiau Registrų centro Šiaulių filialui prašymą išregistruoti ir pastatą, ir sklypą. Gavau atsakymą, jog nėra pagrindo. Tada apskundžiau centrinei įstaigai, kuri pagrindą surado ir įpareigojo išregistruoti“, - pasakoja A. Krištopaitis.

Žinoma, šį sprendimą V. Volkovo sūnus apskundė, bet tai jau kita istorija, kuri teismuose klostosi šiauliečio pensininko naudai. Tik bėda ta, kad sugaišta daugybė laiko, per kurį žemė smarkiai nuvertėjo.

O ką apie tai mano filialo direktorius V. Makarevičius? Gal pensininkas skriaudžia valstybės įmonę? „Taip, ta medžiaga teismuose, bet Registrų centras klaidos nepadarė“, - pareiškė direktorius. Bet negi Vilniuje Registrų centro sudaryta komisija neteisingai nusprendė? 

„Nekomentuosiu, ką nusprendė, bet Šiaulių filialas klaidos nepadarė“, - atkakliai telefonu kartojo filialo direktorius V. Makarevičius. Še tau ir ginčykis su atostogaujančiu vėju laukuose. Bet gero reikalo turi būti trys. Štai – trečioji istorija.

Trečioji istorija: vienas sklypas ir trys skirtingos pažymos      

Rašėme, kaip viena šiaulietė dėl grąžintino sklypo kovojo su Šiauliuose gerai žinomu verslininku Dariumi Vyšniausku. Pradžioje pagalius į ratus kaišiojo Savivaldybė, o kai moteris laimėjo teismus, paaiškėjo, kad ne vieną pagalį į ratus įkišo ir Registrų centro Šiaulių filialas.

Kamuolys ėmė vyniotis tada, kai „Šiaulių naujienos“ gavo vieną Registrų centro pažymą. Filialo paprašyta oficialiai informuoti, kam priklauso turtas Dvaro g. 162A, kur ir yra minėtasis sklypas. Pažymoje informuojama, jog minėtu adresu yra įrengti „kiemo statiniai“, kurie registruoti jau minėto D. Vyšniausko. Tačiau pažymoje nenurodoma, kokiu pagrindu „statiniai“ įregistruoti. Juoba, kad seniau moteriai išduotoje pažymoje jokie statiniai neminimi. 

Tačiau stebuklai tuo dar nesibaigė, nes kilus triukšmui po keleto dienų Registrų centre gimė dar viena pažyma, kurioje skelbiama, jog nuosavybės įregistravimo pagrindas – bankroto administratoriaus raštas. Įdomiausia tai, kad bankroto procedūros baigtos jau prieš daugelį metų, o bankroto administratorius informuoja apie tai, jog pirkdamas pastatą D. Vyšniauskas neva ketinęs įsigyti ir „kiemo statinius“. Ar tai reiškia, jog Registrų centras turtą įregistruoja jau ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o užtenka tik „norėti“ pirkti? Ir tąkart Registrų centro Šiaulių filialo atstovas nieko doro paaiškinti negalėjo, tačiau bankroto administratorius, pakvipus baudžiamąja atsakomybe, savo raštą suskubo atsiimti.