Už vaikų kančias tėvai žada reikalauti kompensacijų. 

Redakcijos archyvo nuotr.

 

Zita KATKIENĖ

Vakar vakare į Dubijos pagrindinę mokyklą ir S. Šalkauskio gimnaziją, kur treniruojasi sporto mokyklos „Dubysa“ tinklininkai, rinkosi penkiolikmečių-šešiolikmečių berniukų ir mergaičių  tėveliai. Tėveliai, treneriai ir, žinoma, jaunieji sportininkai negali nurimti po incidento, kilusio praėjusį savaitgalį Kaune vykusių Lietuvos jaunių (gimusių 1995-1996 metais) sporto žaidynių finalinėse varžybose. Jose dalyvavę šiauliečiai tinklininkai namo grįžo ne iš tinklinio aikštės, o iš... Kauno klinikinės ligoninės Infekcijų skyriaus.

Jau penktadienį, kai sportininkai susirinko į varžybas, kilo nepasitenkinimas dėl pakeistos maitinimo tvarkos. Pasak trenerio, anksčiau, kai vykdavo tokio masto žaidynės, Lietuvos tinklinio federacija vaikams duodavo po 15 litų dienai ir jie galėdavo maitintis, kur panorėję. Dabar buvo išdalyti talonai – dienai 20 litų ir buvo nurodyta valgyti kavinėje „Alibi“.

Tą penktadienį, pasak trenerio, prasidėjo nesusipratimai. Niekas vaikams nedavė nei pusryčių, nei pietų. Jie galėjo pavalgyti tik vieną kartą ir turėjo suvalgyti patiekalų už 20 litų. Penktadienį šiauliečiai į kavinę pateko tik... 21 valandą ir tai turėjo būti jų pusryčiai, pietūs ir vakarienė. 

Pasak mergaičių komandos trenerės Jūros Gricienės, retai būna, gal tik kartą per metus, kad sportininkams, dalyvaujantiems varžybose, būtų skiriamas maitinimas. Sportininkai, ginantys ne tik mokyklos, bet ir miesto garbę, paprastai valgo už tėvelių duotus pinigus. Dabar skyrė maitinimą,  tik  dėkoti, pasak trenerės, nėra už ką. 

Ypač po to, kas nutiko šeštadienį. Mergaitės į kavinę pateko apie 16 valandą. Berniukai valgė kiek anksčiau. Iš kavinės vaikai grįžo į nakvynės namus. Apie devintą valandą užsukusi į mergaičių kambarį trenerė ne juokais išsigando: viena mergaitė sėdėjo lovoje krečiama karščio, antroji be perstojo bėgiojo į tualetą. Trenerė kreipėsi į nakvynės namų administratorę, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Abi mergaitės buvo paguldytos į Kauno klinikinės ligoninės Infekcijų skyrių. Grįžusi iš ligoninės trenerė jau nebesudėjo bluosto. Apie 2 valandą nakties paaiškėjo, jog pagalbos reikia dar vienai mergaitei ir vaikinukui. Juos į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu išlydėjo berniukų komandos treneris. Sekmadienio rytą apie 7 valandą vieną mergaitę, pradėjusią viduriuoti, išsivežė artimieji. Apie 10 valandą į ligoninę buvo išvežti du berniukai. 

Sekmadienį apie maistą jau negalėjo būti net kalbos, nors vaikams ir vėl buvo išdalyti talonai. 

Sekmadienį iš ryto, pasak trenerės Jūros Gricienės, treneriai kreipėsi į sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoją ir prašė leidimo vežti sveikus vaikus namo. Deja, buvo pasakyta neskubėti, palaukti, kol iš ligoninės išleis sergančius vaikus. 

„Labai esu dėkingas tėveliui Karoliui Preskūnui, kuris visada lydi sūnų į varžybas ir šį kartą parvežė keturis sveikus vaikus namo“, - sako treneris Genadijus Pušnovas. Nors, pasak trenerio, visiškai sveikų vaikų nebuvo, tik vienus mažiau pykino, jie nevėmė. 

„Mes stengėmės atskirti sveikesnius vaikus, nes nežinojome, kas čia vyksta, bijojome, kad jie vienas nuo kito neužsikrėstų“, - sako treneris, kuriam pavyko susitarti ir su „Busturo“ maršrutinio autobuso vairuotoju, kad parvežtų du berniukus. 

Todėl keisti pasirodė mokyklos direktoriaus Aivaro Strockio pasakyti žodžiai, jog buvo leidžiama naudotis mokyklos skirtu transportu, kiek reikia. Pats direktorius, sekmadienį į Šiaulius grįžęs iš atostogų užsienyje, į Kauną važiuoti nesiteikė. „Mes telefonu palaikėme ryšį su treneriais, su federacijos vadovais – nebuvo būtinybės vykti į Kauną“, - sako direktorius, pasak kurio, ir jo sūnus Aivaras buvo tarp tų sportininkų, tačiau jis esą jautėsi gerai, tad direktorius puikiai žinąs, jog sveikiems sportininkams tikrai nebuvo plaunamas skrandis, kaip kad kalba žaidynėse dalyvavę sportininkai. Treneriai žino, jog direktoriaus rankas saisto ryšiai su Tinklinio federacija, todėl supranta direktoriaus nenorą aštrinti situaciją net ir tuo atveju, kai jo paties sūnus nesijautė labai sveikas.

Nukentėjo ne tik šiauliečiai. Pasak trenerės J. Gricienės, naktį į šeštadienį viena mergaitė iš Klaipėdos komandos vėmė ir karščiavo, o rytą buvo išvežta namo. Bet dėl vieno vaiko niekas panikos nekėlė, kol šeštadienio naktį neprasidėjo problemos kitiems - klaipėdiečiams, vilniečiams, kauniečiams, kelmiškiams.

Kiti Šiaulių komandų sportininkai sunegalavo jau grįžę namo, tačiau į ligoninę buvo paguldyti tik trys berniukai. Kitiems skirtas ambulatorinis gydymas. Pirmadienį ir antradienį vaikai nėjo į mokyklą. 

Bene labiausiai tėvus ir trenerius sukrėtė per televizija pranešta žinia, jog Tinklinio federacija su kavine „Alibi“ net nebuvo sudariusi sutarties maitinti sportininkus. Dabar taip nutiks, kad vaikai valgė ten savo noru ar trenerių nurodymu. „Atėjau, laba diena, pamaitinkit mano vaikus – ir maitina. Taip nebūna“, - vakar piktinosi treneris įsitikinęs, jog šios vaikų sveikatai padarytos skriaudos neišgydys laikas, nes tėveliai pasiryžę kreiptis į Tinklinio sporto federaciją ir reikalauti kompensacijos už sutrikdytą vaikų sveikatą. 

Nukentėjo vaikai ir morališkai, nes sekmadienį, kai pasklido žinia, kad kelių miestų komandų tinklininkai pateko į ligoninę, o visa Klaipėdos komanda jau išvyko namo, nebuvo nutrauktos varžybos, nors buvo galima jas baigti ir rezultatus skaičiuoti pagal dviejų dienų žaidimą. 

Deja, vaikai rinkosi į varžybas. Nusprendė žaisti ir šiauliečiai berniukai, nes sužinojo, kad išvykusiems klaipėdiečiams įskaitė pralaimėjimą. Šiauliečiai turėjo žaisti su Kauno komanda, o  mergaičių komanda pripažinta pralaimėjusia. Bet kauniškiai nebežaidė, nes ir šios komandos 6 vaikai jau buvo ligoninėje. Kai žaidė vilniečiai su kelmiškiais, berniukai varžybų metu bėgiojo pas varžybose budėjusią medikę vaistų. 

„Kokios čia varžybos – pasityčiojimas iš vaikų“, - piktinosi trenerė. 

Ir treneriams, ir vaikams labiausiai nepatiko šeštadienį kavinėje patiekti kotletai, kuriuose, pasak trenerių, batono buvo akivaizdžiai daugiau nei mėsos. Be to, ant jų buvo užpilta... žalios spalvos padažo. „Aš padažų niekada nevalgau, tai ir to neliečiau“, - sako trenerė, taip pat naktį jautusi pykinimą, tačiau per tuos rūpesčius savo savijautą teko pamiršti. 

Šiandien, trečiadienį, 22 tinklininkų tėveliai, treneriai ir, žinoma, patys vaikai, laukia laboratorijos tyrimų rezultatų, kuriuos turi pateikti Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. 

„Aš penkiolika metų treniruoju vaikus, antra tiek pati sportavau ir nuolat dalyvavau varžybose, sportininkų stovyklose, kur maitinami vaikai, tačiau tokio masinio vaikų apnuodijimo nepamenu“, - stebėjosi trenerė Jūra Gricienė, pasiryžusi, kaip ir vaikų tėveliai, šį incidentą išsiaiškinti iki galo. Nes tai – ir tėvelių pasitikėjimas, kuris pelnomas ne per vieną dieną. Deja, pakako dienos, kad tėvelių ir sportininkų pasitikėjimas gali būti prarastas, jei treneriai būtų apkaltinti, kad patys nusprendė nuvesti vaikus į kavinę „Alibi“, į kurią, pasak J. Gricienės, ji vaikų tikrai nebūtų vedusi. 

„Vos į ją įėjus dvokė senu, daug kartų naudotu aliejumi. „Ar blynus kepei?“, - manęs paklausė treneriai, kai išėjau iš kavinės, nes drabužiai prisigėrę nemalonaus kvapo“, - pasakojo trenerė slogius prisiminimus iš varžybų, kurių rezultatai nedžiugino, nors sveikieji vaikai ir dalyvavo apdovanojimuose. Bet po apdovanojimų ir jie vėmė.