Judita AUKŠČIONYTĖ

Greitosios medicinos pagalbos stoties medikams neteko vežti nė vieno nušalusio žmogaus, nors ir girtų, ir griuvinėjančių pirmomis arktinio šalčio dienomis buvo. Tačiau šalčiai, pasak stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, tik prasidėjo ir visiems tenka prisitaikyti prie žemos oro temperatūros bei saugotis nušalimo. Nuo praėjusio šeštadienio prasidėję šalčiai vieną žmogų atvedė į Šiaulių ligoninės Konsultacinės poliklinikos skubios pagalbos kabinetą. Rizikos grupei priklausantis žmogus dėl kojų pirštų nušalimo nukreiptas chirurgų konsultacijai, deja, į chirurgus nesikreipė. Pasak Šiaulių ligoninės atstovės spaudai Nijolės Jurgilienės, žmogus pagalvojęs, kad jam geriau, po gydytojų apžiūros galėjo išeiti į šaltį. Deja, tai pavojinga, nes nušalimas išryškėja ne tuoj pat.

 

 

Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai, nors ir nesulaukę finansavimo, vežioja žmones iš gatvės ir į ligoninės Priėmimo skyrių, ir į Socialinės paramos centro Laikinąją apgyvendinimo tarnybą (Nakvynės namus). Čia nakčiai ateina ir patys benamiai. Užpraėjusią naktį prieglobsčio ieškojo 26 benamiai.   

Nepripratusiam prie netikėto šalčio organizmui oras ypač žvarbus. Tad medikai pataria ypač saugoti atviras kūno vietas, dažniausiai - veidą. Per šalčius, pasak E. Kukaitienės, nepatartina naudoti drėkinamojo kremo, nes oda gali dar greičiau nušalti. Geriau naudoti riebesnį kremą, kuris veido odą dar ir apsaugotų nuo šalčio. 

 

Dėmesingiems reikia būti ir galūnėms, kurios taip pat nukenčia greičiausiai. Pasak E. Kukaitienės, tuo atveju, kai šalčio paveikto žmogaus galūnės tampa nejautrios, nutirpusios, žmogus jaučia deginantį skausmą, kuris vėliau prapuola, ir ne medikas gali įtarti pirmojo laipsnio nušalimą. Šioje stadijoje svarbu žmogui kuo greičiau pagelbėti ir stengtis, kad neišsivystytų antroji nušalimo stadija. Gydytoja pataria  apsaugoti nukentėjusįjį nuo šilumos, nes joje nejautra plėsis, bus dar blogiau. Jokiu būdu negalima stipriai sušalus iš karto eiti į šiltą patalpą - iš pradžių kurį laiką reikia pabūti vėsiame prieškambaryje ar laiptinėje. 

 

Jei nušalę ir nejautrūs kojos pirštai, medikė pataria nenusiauti batų (išskyrus tuos atvejus, kai jie šlapi) ir stengtis kojas apvynioti šilta antklode. Jei ji laikoma šiltoje patalpoje, antklodę reikėtų šiek tiek pravėdinti, pavyzdžiui, balkone. Šiltai apvyniotą galūnę laikyti tol, kol joje atsiras jautrumas. 

Kartais taip suvystytam žmogui tenka išbūti ir pusę paros. Kritus kūno temperatūrai iki 30-31 laipsnio, žmogus netenka sąmonės. Tad svarbu kuo greičiau padėti nušalusiajam atkurti kūno temperatūrą.

 

Pirmosios stadijos nušalimas praeina, bet lieka jautrumas pakartotiniam nušalimui. Apie antrosios stadijos nušalimus byloja pūslės: esant pirmojo laipsnio pakenkimui jos būna skaidrios, vėliau - kraujingos. Kai diagnozuojamas ketvirtojo laipsnio nušalimas, audiniai žūva.

 

 

Gydytojas pataria per šalčius nevaikščioti be galvos apdangalo ir dėvėti ne odines, bet vilnones pirštines. Tik jomis patrynus nutirpusius skruostus ar nosį galima suaktyvinti audinių kraujotaką. Tačiau trinti jau nušalusių galūnių nepatariama - galima sutrikdyti kraujotaką.

 

Specialistai pataria atšalus orui geriau ir reguliariau maitintis, valgyti karštą maistą, vartoti vitaminus. Nepatariama gerti alkoholio, kuriam veikiant greičiau prarandama kūno šiluma. Tačiau šilti skysčiai: kava, arbata labai padeda.

 

Nušalimas, pasak medikės, tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Šalčiui veikiant kūno dalis siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.

 

Taigi dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių kraujotaka dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi - kojų ir rankų pirštai, pėdos.

 

Tuomet, kai pastebimi nušalimo požymiai, būtina kuo greičiau stengtis patekti į šiltas patalpas. 

 

Gydytoja pataria nušalusią kūno dalį atšildyti įmerkus pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį. Galima ir pusvalandžiui uždėti kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių. Jei žmogus nušalo galūnes, reikia nepamiršti nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti. Medikė pataria per šalčius net nedėvėti metalinių papuošalų, nes jie dar ir traukia šaltį.  

Nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais. Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai.

 

Svarbu, pasak medikės, nušalusių kūno vietų netrinti, ypač sniegu. Jei šildant atsiranda pūslių, reikia nustoti šildyti. Nušalusią vietą medikė pataria uždengti steriliu tvarsčiu ir sutvarstyti. Sutvarstytą kūno dalį patariama susukti į minkštą, storą audinį-antklodę, megztinį ir skubiai vykti arba vežti nukentėjusįjį į artimiausią gydymo įstaigą. Medikų pagalbos patariama ieškoti ir tada, jei nušalusi kūno vieta pradeda balti. 

 

Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma - glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą. Nes tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius. 

 

Neišvengiama per šalčius ir galūnių amputacijų, net mirčių. Medikai ragina žmogų, kuriam buvo diagnozuotas nušalimas, kreiptis į medikus, nes negydomas nušalimas gali būti pavojingas.