Mykolas DEIKUS

Planai miesto centre įkurti dienos centrą ir nakvynės namus narkomanams ir buvusiems kaliniams sukėlė šoką gyventojams. Savivaldybėje skubos tvarka solidžiai ES ir mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamai religinei organizacijai skubama atiduoti netoli Centrinės turgavietės esantį uždarytos J. Laužiko mokyklos pastatą. Tik iš „Šiaulių naujienų“ sužinoję aplinkiniai gyventojai Savivaldybei jau rengia peticiją. 

Netoli planuojamo narkomanų ir buvusių kalinių dienos centro gyvenanti ir kavinę turinti Bronė Urbonavičienė neslėpė emocijų, išgirdusi apie Savivaldybės planus. „Jėzau, pasaulio pabaiga! Jau dabar tai gyvenimo pabaiga – viename gale kazino, kitame - narkomanai“, - aimanavo labdara garsėjanti verslininkė. Jos žodžiais, šiame kvartale kaip niekur kitur gausu narkomanų. Ji pati buvo užpulta vidury dienos savo kavinėje – vienas narkomanas laikė, o kitas tuo metu vogė.

„Tai baisūs žmonės, jie neturi proto. Kaimyno mašiną plėšė – užpuolėme, bandėme atitraukti, kelnes numovėm, marškinius sudraskėme, bet kol nepaėmė iš mašinos, ko norėjo, neatsitraukė“, - pasakojo verslininkė.   

Moteris buvusi priversta aplinkui įsirengti stebėjimo kameras, įsigyti „pultelį“, kurį nuolatos nešiojasi kišenėje ir reikalui esant kviečia policiją. Baimindamasi narkomanų moteris į netoliese esančius namus važiuoja taksi. „Bijau su savo mašina važiuoti ir palikti prie darbo, kad nepadegtų ar neišplėštų“, - guodžiasi B. Urbonavičienė. 

Moteris su kaimynais jau daugel metų kovoja, kad Aušros alėjos ir Žemaitės gatvių kampe, buvusiame kino teatre, nebūtų atidarytas kazino. Dabar rengiasi kovoti ir prieš planuojamą dienos centrą.

Idėja buvusios J. Laužiko mokyklos, kurioje mokėsi negalią turintys vaikai, pastatą perduoti Labdaros ir paramos fondui „Kris-Šiaurės Vakarų Lietuvoje“ pateikta likus kelioms dienoms iki Šiaulių miesto tarybos posėdžio. Kaip jau įprasta pateikinėti diskusijų galinčius sukelti klausimus.

Atiduoti pastatą pasiūlė Savivaldybės administracijoje veikianti Patalpų skirstymo komisija, kuriai vadovauja pats administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Beje, stebint administracijos ir fondo veiksmus kyla klausimų, ar miesto centre esančios mokyklos uždarymas ir vaikų perkėlimas į nuošalesnį miesto rajoną, nesusijęs su minėtos organizacijos prašymu. Labdaros organizacija prašymą pateikė vos tik susiformavus naujai valdančiajai daugumai. Į administracijos direktoriaus kėdę po trumpos pertraukos sugrįžęs V. Damulevičius iš karto prabilo apie J. Laužiko mokyklos ir „Ringuvos“ mokyklų sujungimą. Mokyklos buvo sujungtos maždaug prieš mėnesį. Ir iškart gimė sprendimas patalpas atiduoti fondui.

Savivaldybė turi tuščią pastatą buvusiame J. Gagarino miestelyje, šalia Nakvynės namų. Čia jau prieš kelerius metus ketinta įkurdinti minėtą organizaciją. Tad kodėl šių planų atsisakyta?  

Jeigu ir bandyta išvengti diskusijų, tai nepavyko Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitete. Fondui „Kris-Šiaurės Vakarų Lietuvoje“ atstovavusį Vladimirą Karpovą klausimais užvertė politikai. Kilo klausimų, kam reikia tokio didelio pastato. V. Karpovas prasitarė, kad ateityje čia persikeltų ir kita susijusi organizacija „Agapao“, kuri Šiaulių rajone, Ramučių kaime, turinti narkomanų reabilitacijos centrą.

Šiauliuose norima atidaryti dienos centrą narkomanams ir buvusiems kaliniams. Čia veiktų ir nakvynės namai, kuriuose kurį laiką gyventų išėjusieji iš įkalinimo vietų – kol išsinuomotų butus. 

Fondui buvo siūlyta reabilitacijos centrą įkurdinti Nakvynės namuose, tačiau V. Karpovas pasiūlymo atsisakė.

Kol kas pastatą siūloma išnuomoti panaudos pagrindais penkeriems metams. Tačiau Savivaldybėje jau skamba pasiūlymai nuomos sutartį pasirašyti dešimčiai metų. Ir kalbama, kad nuomos terminas gali būti pratęstas dar ilgesniam laikui.

Nuomos sąlygose leidžiama į pastatą investuoti. Panašiai nutiko Šiaulių rajone. Savivaldybė panaudai atidavė Ramučių mokyklos pastatą, o po kelerių metų mokyklos pastatas buvo privatizuotas.

Dar daugiau politikams klausimų kilo, kai V. Karpovas prabilo, jog Ramučiuose veikiančiam reabilitacijos centrui skirta 4 milijonų litų ES parama. Į klausimą, kiek reabilituota narkomanų, kiek jų susirado darbą, V. Karpovas atsakė, jog penki ar šeši dirba Ramučių reabilitacijos centre.

Pagal šį projektą per ketverius metus centre po pusmetį reabilituosis 120 žmonių. „Šiaulių naujienoms“ V. Karpovas sakė, jog pasveiksta nuo 25 iki 35 procentų narkomanų. Jo žodžiais, priklauso nuo pačių narkomanų motyvacijos.

Ir „Kris-Šiaurės Vakarų Lietuvoje“, ir „Agapao“, ir prieš kelerius metus nuskambėjusi krikščionių mokytojų organizacija „Liekma“, ir viešoji įstaiga „Mūsų draugas“ yra susijusi su religine organizacija, kurią V. Karpovas vadina evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčia. 

Minėtos organizacijos gausiai remiamos iš ES lėšų, valstybės ir Šiaulių miesto bei rajono savivaldybės biudžetų.   

Viena iš organizacijų skelbiasi, kad pusę jos biudžeto sudaro valstybės ir Savivaldybės lėšos. Kaip jau minėta, „Agapao“ gavo 4 milijonus litų ES paramos. Mokyklos pastato Šiauliuose siekiantis ir dienos centrą norintis steigti „Kris-Šiaurės Vakarų Lietuvoje“ pretenduoja į ES fondų paramą. Jei Savivaldybė duotų pastatą – lengviau būtų gauti ir paramą. 

Beje, V. Karpovas teigia, kad vieną pastatą turi nusipirkęs mieste, tačiau piktinasi, kodėl turįs investuoti pats. Prisidėti turėtų Savivaldybė.

„Jau noriu viską palikti, nebedirbti, palikti savo vaikams ir važiuoti į Ukrainą. Ten siūlo pastatus, žemes“, - guodėsi V. Karpovas.

Fondui atstovaujantis V. Karpovas teigia, kad fondo nereikėtų sieti su evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčia, tačiau pripažįsta, kad pats yra šios bažnyčios pastorius. Be to, jo žodžiais, reabilitacijos procese didelį vaidmenį vaidinąs tikėjimas. „Religija padeda, žmogus išeina sustiprėjęs“, - teigia pastorius ir fondo atstovas V. Karpovas. Jo žodžiais, rūpinamasi ne tik narkomanais, bet ir našlaičiais, socialiai remtinomis šeimomis.

Religijos nevengiama ir kitose su Karpovų šeima susijusiose organizacijose. Dėl to su V. Karpovo žmonos vadovaujama organizacija „Liekma“ prieš penkerius metus susikibo buvęs vicemeras, miesto Garbės pilietis Kazimieras Šavinis. Sunerimęs, kad socialinė rūpyba siejama su religija, vicemeras pasiekė, kad bent laikinai ši organizacija negautų lėšų iš miesto biudžeto. Tačiau vėliau minėtos organizacijos atstovai ir vėl pramynė takelius į Savivaldybę.  

Vakar buvo parašytas kreipimasis į Šiaulių miesto tarybos narius, Žemaitės ir aplinkinių gatvių gyventojai suskato skubiai rinkti parašus. 

„Prašome iš 2011-06-30 dienos Tarybos posėdžio darbotvarkės išbraukti klausimą „Dėl negyvenamų patalpų ir pastatų panaudos“. Manome, kad aktualias ir jautrias socialines problemas būtina aptarti su miesto bendruomene. Iš minėto klausimo pristatymo paaiškinamajame rašte supratome, kad statiniai miesto centre, adresu - Žemaitės g. Nr. 71, penkeriems metams atiduodami labdaros ir paramos fondui „KRIS - Šiaurės vakarų Lietuvoje“. Mes nieko nežinome apie šį fondą, jo nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir pan.“, - rašoma kreipimesi. Pažymima, kad tokia įstaiga neturėtų veikti centrinėje miesto dalyje. 

Beje, panašų reabilitacijos centrą ketinta statyti Šaukėnų miestelyje, Kelmės rajone. Tačiau pasipriešino vietos bendruomenė.

Irena Vasinauskaitė, visuomenininkė:

- Nesuprantu, kodėl būtinai – nori miesto centre. Kodėl reabilitacijos nekuria toliau nuo pagundų? Už miesto – grynas oras, gamta, darbo terapija. Visai šalia J. Laužiko mokyklos – garsioji kavinė, kur buvo nužudytas medikas. Nežinau analogų užsienyje, kad panašūs centrai būtų kuriami didmiesčių centruose. Be to, būtina atsiklausti vietos bendruomenės. Neaišku ir tai, kiek žmonių lankys šį reabilitacijos centrą, kodėl reikia tokio didelio pastato.

Man susidaro įspūdis, kad deklaruojamos gražios idėjos paverčiamos materialiniais dalykais.