Zita KATKIENĖ

Vakar, lapkričio 9 dieną, 102-ąjį jubiliejų šventė šiaulietis Teodoras Dargis. Pirmoje santuokoje susilaukęs trijų vaikų ir užauginęs vienintelę dukterį Marijoną Birutę Kolaitienę, Teodoras nenusivylė gyvenimu. Jis vedė 37-eriais metais jaunesnę moterį ir su ja sulaukė žilos senatvės. Šiandien senolis dar rūpinasi savimi, gyvena savarankiškai, ne kartą pagalbos ranką ištiesė ir dienraščio „Šiaulių naujienos” rengtos akcijos „Krizę įveikime drauge” dalyviams. Vakar senolį, šventiškai pasidabinusį ir puikiai nusiteikusį, sveikino ne tik artimieji, bet ir Savivaldybės tarnautojai, dovanoję miesto patriarchui 500 litų.  

 

 

Varnių miestelyje (Telšių raj.) gimė Teodoras. Anksti neteko mamos, tad augo su pamote, kuri jo nemylėjusi. Buvo net nuvedusi į mišką paklaidinti. Bet berniukas suprato pamotės kėslus ir labai verkė. Pagailo moteriai vaiko ir parsivedė jį namo. Tačiau mažai teaugino - Teodorą mėtė ir mėtė pas tetas, kitas giminaites. Teko ir pas ūkininkus tarnauti, tad dažną dieną - nepavalgęs, nemigęs.

 

Mažai Teodoru rūpinosi ir tėvas. Mėgėjas buvo stiklelį pakilnoti, tad ir augo berniukas tarsi našlaitis. 62-ejų metų buvo tėvas, kai Anapilin iškeliavo. Tad tėvai tikrai nebuvę ilgaamžiai. Bet Teodoras kažką girdėjęs apie tvirtą ilgaamžių prosenelių giminę, kurios genus, matyt, ir paveldėjo. 

 

Pabaigęs keturis mokyklos skyrius, mokėsi siuvėjo amato. Žinomas apylinkėje buvo siuvėjas, daugelis vilkėjo jo siūtais viršutiniais drabužiais - ne tik kostiumais ir suknelėmis, bet ir paltais. Teko senoliui tarnauti ir Lietuvos kariuomenėje, apie kurią jis mėgdavo pasakoti.

 

 

Vedė Teodoras Dargis už save aštuoneriais metais vyresnę moterį Uršulę. Trijų vaikų susilaukė. Tačiau šiandien gyva vienintelė jauniausioji duktė Birutė. Du sūnūs dėl ligų ketvirtą dešimtį perkopę mirė. Jau suaugę ir penki vaikaičiai. 

 

Pamena Birutė, jog nelengvai tėvų šeima gyveno. Maži dar vaikai buvo, kai prasidėjo karas. Teko palikti bombarduojamus Šiaulius. Apsistojo netoli Mažeikių. Gyveno netoli miško ir savo akimis matė degančius Mažeikius. 

 

Tėvas visada turėjo darbo - siuvo žmonėms drabužius. Teko dirbti ir Mažeikių milicijos sandėlio vedėju. Nors Teodoras Dargis buvo baigęs tik keturias klases, tačiau turėjęs daug gabumų, daug kuo domėjosi, nuolat skaitė knygas ir laikraščius. 

 

Apie 1952-uosius metus šeima grįžo į Šiaulius. Kai vaikai paaugo ir iš namų išėjo, po trisdešimties bendro gyvenimo metų, Teodoras paliko šeimą. Teko gyventi ir Kelmėje, ir Klaipėdoje pas brolį. Kai brolis pasimirė, jis paliko butą, kurį Teodoras vėl išsikeitė ir grįžo į Šiaulius.

 

 

Labai nustebo duktė Birutė, kai tėvas vedė už ją šešeriais metais jaunesnę moterį Genovaitę. Tačiau nepyko, nes šešeriais metais už ją pačią jaunesnė pamotė buvusi gera moteris, labai rūpinosi vyru.

 

Gal ir gyvenimas su jauna žmona, gal ir sveikas gyvenimo būdas saugojo Teodorą ne tik nuo senatvės, bet ir nuo ligų. Tik prieš trylika metų pirmą kartą medikų pagalbos prisireikė - teko išgyventi dvi operacijas. Pirmą kartą buvo pašalinti tulžies akmenys, o vėliau atlikta žarnyno operacija - trumpintas žarnynas. Tik jaunos žmonos rūpesčiu po jų išgyveno, nes iš ligoninės grįžo ne sustiprėjęs, o dar labiau paliegęs. Paaiškėjo, jog Teodorui - kraujo užkrėtimas. Po ilgai trukusio gydymo daugiau ir nebesirgo.

 

„Visada sveikai maitinosi, niekada nepersivalgo, nors mėgsta lietuviškus valgius, ypač tarkuotų bulvių patiekalus”, - prisimena duktė ir šypteli, kad tėvelis ir stikliuką iki šiol išlenkia. Tik alkoholio, kaip ir maisto, niekada nepadaugina - gerai saiką žino. 

 

Nesiskundžia iki šiol ir regėjimu. Tik klausos aparatą nešioja. „Tačiau visai sveikas tikrai nėra - ir galvą svaigsta, ir pargriūna, ir atmintis šlubuoja”, - vardija duktė ir nesupranta, kodėl šeimos gydytoja negali nustatyti tokiam žmogui negalios ir skirti pašalpos. „Juk reikia ir žmogų samdyti, kad prižiūrėtų, ir valgio geresnio galėtų nusipirkti”, - sako duktė. Moteris mato, jog tėvas labai taupo, stengiasi išgyventi pats. Tėvas visada buvo geros širdies, tad duktė nesistebi, jog „Šiaulių naujienose” perskaitęs apie vargstančius žmones nusprendė padėti jiems ir dovanojo indų, buities daiktų, drabužių.