Zita KATKIENĖ

Užuot daugiau dėmesio skylę poliklinikas užlpūdusiems ligoniams, praėjusį pirmadienį nuo pat ryto pirminių sveikatos priežiūros įstaigų medikai užgulė kompiuterius. Taip nutiko dėl to, kad pirmadienio pavakarę buvo sutrikusi Elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS). „Man gydytoja išrašė pažymą ant tokio lapelio, kaip mokyklos laikais. Net nežinau, kaip reikės parodyti darbdaviui”, - piktinasi į redakciją paskambinęs Gediminas. Akivaizdu, jog naujausios technologijos nesuteikė gydytojams daug patogumų - sistema ne tik stringa, kai ligonių srautas padidėja ir reikia užpildyti daugiau nedarbingumo pažymėjimų. Gydytojus vargina ir nuolatinis bėgiojimas į registratūrą, nes jų kabinetuose kompiuterių dar nėra.  

 

 

Tie, kurie pirmadienį po darbo dienos skubėjo pas šeimos gydytoją, užstrigo gydymo įstaigoje ilgam. Šiaulietis Gediminas pasakoja, jog ėjo sirgdamas, varginamas aukštos temperatūros. Gydytoja diagnozavo gripą ir paaiškino, kad teks imti nedarbingumo pažymėjimą ir gydytis namie. Deja, teko laukti, kol gydytoja vaikščiojo prie kompiuterio ir vis paaiškindavo, kad dar reikės palaukti, nes elektroninė sistema neveikia ir negali užpildyti dokumento. 

„Po kelių valandų nusprendė, kad nieko nebus ir išrašė pažymėjimą, kaip mokyklos laikais”,  - pasakoja Gediminas. 

 

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojai, šeimos gydytojai Birutei Marijai Paplauskienei taip pat teko dirbti tuo metu, kai buvo sutrikusi elektroninių nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistema. 

 

„Buvo kažkas baisaus - net keturiolika gydytojų tuo metu dirbo poliklinikoje ir nervinosi, kad negali kompiuteriu užpildyti dokumentų”, - teigia gydytoja. 

Elektroniniai pažymėjimai pildomi gydymo įstaigose, prisijungus prie specialios sistemos, kurią sukūrė „Sodra”. 

 

„Negi mes dabar tarnaujame „Sodrai”, - klausia gydytoja, pasipiktinusi tuo, kad medicinos mokslus krimtę gydytojai turi rūpintis ne ligoniais ir jų gydymu, bet kamšyti netobulų programų, trikdančių medikų darbą, spragas.

 

Kai gydytojai įsitikino, kad sistema nebeveiks, sėdo rašyti ligoniams nedarbingumo pažymėjimų, o ligoniai jų laukė, nes nebuvo kitos išeities. 

 

Nė vienoje Pabaltijo šalyje, pasak B. M. Paplauskienės, dar nėra įdiegta ši elektroninė sistema, tik Lietuvoje. Medikė stebisi, kam reikėjo skubėti, jei sistema - netobula, jei duomenys užstringa vos padidėjus nedarbingumo lapelių srautui. Medikai, antradienį pildę nedarbingumo pažymėjimus, pastebėjo, kad per minutę į sistemą patenka 160-200 naujai pildomų nedarbingumo pažymėjimų. Toks srautas sistemai jau - kliūtis. O kenčia juk ne kompiuteris, bet jau ir taip popieriuose paskendęs gydytojas, kuriam tenka dvigubas darbas - išrašyti popierinį pažymėjimą, patvirtinantį nedarbingumo pradžią, o kitą dieną duomenis vis tiek reikia suvesti į kompiuterį. 

 

Šiaulių centro poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Aušra Varpučianskienė taip pat patvirtino, kad elektroninis ryšys buvo sutrikęs.

„Nedarbingumo išdavimo taisyklėse numatyta, kad sutrikus elektroniniam ryšiui galima išduoti paprastas nedarbingumo formas”, - teigia administratorė ir patvirtino, jog patogumo tie trikdžiai tikrai nesuteikia. Tik darbo padvigubino, nes kiekvieną išduotą pažymą tenka ne tik įvesti į kompiuterį, bet ir klijuoti į ligonio kortelę, apie tai turi būti informuota ir „Sodra”. 

 

„Mes aiškinomės, kas nutiko, skambinome į „Sodros” valdybą ir stengėmės įvykdyti visus nurodymus”, - sako A. Varpučianskienė. Medikams svarbiausia, kad problemų nepatirtų ligoniai.

 

O gydytojams, anot vyriausiojo gydytojo pavaduotojos, dirbti nėra patogiau. Nes kompiuteriai įrengti tik registratūroje, kur kiekvieną kartą, kai ligoniui išrašomas nedarbingumo lapelis, turi nueiti ir gydytojas. Nes dokumentas patvirtinamas jo elektroniniu parašu, nors patį dokumentą gali užpildyti ir registratūros darbuotoja ar bendruomenės slaugytoja. 

 

 

Nuo praėjusių metų liepos mėnesio, pasak Šiaulių „Sodros” direktoriaus pavaduotojos Rimos Karvelienės, nedarbingumo lapeliai išduodami tik elektroniniu būdu. Kai ši sistema sutrinka, „Sodros” nepasiekia ir informacija apie išrašomus pažymėjimus, ir duomenys iškraipomi. Tačiau kasdien jie, pasak R. Karvelienės, nėra labai svarbūs, nes pašalpa žmogui mokama tada, kai jis pasveiksta, o iki to laiko visi duomenys patenka į sistemą. 

 

Elektroninė sistema, pasak R. Karvelienės, supaprastino nedarbingumo dokumentų tvarkymą, nes dabar ligoniui nebūtina ateina pas gydytoją, kai pasveiksta. Seniau turėdavo ateiti tam, kad būtų užfiksuota laikino nedarbingumo pabaiga. Dabar ligonis nebeturi ateiti pas gydytoją jau pasveikęs, todėl turėtų mažėti eilės prie gydytojo durų. Nereikia jam pažymėjimo atnešti ir į „Sodrą”. 

 

Deja, kas „Sodrai” atrodo privalumai, gydytojams suteikia tik papildomų rūpesčių. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja B. M. Paplauskienė mano, jog tie pinigai, kurie buvo skirti sistemai įdiegti, galėjo būti skirti pensijoms sugrąžinti, ir nebūtų tiek nuskriaustų ir nelaimingų žmonių.