Judita AUKŠČIONYTĖ

Šiaulietis Pranas Tamulis - aistringas grybautojas. „Nežinau, ar man čia pasisekė, ar ne?” - šypsosi žmogus, atėjęs į „Šiaulių naujienų” redakciją su didžiuliu grybu. Teisingiau - grybų puokšte ir nori sužinoti - ką jis Gruzdžių miške radęs, nes tokio grybo per daugiau nei penkis savo gyvenimo dešimtmečius neteko regėti.

Kreipėmės pagalbos į  šiaulietį gamtininką Stasį Gliaudį. „Nesu didelis grybų žinovas, todėl turėčiau pasikonsultuoti”, - sako ir gamtininkas. 

Gamtininkui Stasiui Gliaudžiui pavyksta išsiaiškinti, jog tai - retas grybas, saugomas Lietuvos Raudonojoje knygoje. Grybas saugomas valstybės, tad siūloma jo nerinkti. Šiaurės Lietuvoje šių grybų augimviečių  būdavo daugiausia, tad, pasak S. Gliaudžio, gal ir nekeista, kad grybas rastas mūsų kraštuose.

Šakotasis sėdis, pasak S. Gliaudžio, yra ne tik rečiausias, bet ir didžiausias grybas Europoje. Jis gali užaugti net iki 20 kilogramų. Grybas yra šakotas, sudarytas iš daugybinių kepuraičių su koteliais. Nors šie grybai auga jau seniai, tačiau rasti šakotąjį sėdį ir paragauti pavyksta nedaugeliui.Radus nereikia rauti, leisti įsisėti. Šakotasis sėdis, pasak S. Gliaudžio, ypač mėgsta ąžuolynus. Auga - rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Grybas valgomas, jo skonis primena traškią vištieną. Žinovai vertina labiau nei baravyką. Šį grybą labai vertindavo ir vaišindavo tik garbingus svečius. 

Taigi mokslininkai, pasak S. Gliaudžio, ragina šio grybo nerauti, saugoti kaip nykstantį  augalą. O mikologai perspėja, kad egzotiškuoju grybu per daug nesižavėti ir be saiko jo neragauti. Valgomas gali būti tik jaunas grybas, O augdamas jis medėja ir valgiui jau netinkamas.