Aplinkos ministerija tęsia baudų didinimo vajų. Šį kartą nusitaikyta į aplinkos teršėjus. Parengtame teisės aktų pakete numatyta, kad juridiniai asmenys atsakytų už aplinkos teršimą, neteisėtą gamtos išteklių naudojimą, klaidinančios aplinkosauginės informacijos pateikimą, saugomų teritorijų, vandens telkinių apsaugos pažeidimus ir kitas veiklas.

Mindaugas LAURINAITIS
Ministerijos nuomone, taikyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už minėtus pažeidimus nėra galimybių. Dažniausiai pastangos nubausti baigiasi tuo, kad nubaudžiamas vienas ar keli įmonės darbuotojai, tikrai ar tariamai atsakingi už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą. Tačiau realybėje situacija nesikeičia, pastebima, kad įmonėms yra naudingiau sumokėti menkas baudas, bet ne laikytis įstatymų. Todėl tikimasi, kad nustačius didžiules baudas, situacija pasikeis iš esmės.
Baudų dydžiai nustatyti diferencijuojant juos pagal veiklų pavojingumą. Ministerijos siūlymu, didžiausios baudos juridiniams asmenims būtų skiriamos už atitinkamoms kategorijoms priskiriamų teršalų išmetimą: nuo 10 iki 100 tūkstančių litų. Taip pat – už aplinkos taršą pavojingomis atliekomis: nuo 6 iki 500 tūkstančių litų. Už taršą deginant nenupjautus ar nesugrėbtus augalus būtų skiriamos baudos nuo 1 iki 20 tūkstančių litų, už pavojingų atliekų gabenimą be leidimo – nuo 1 iki 100 tūkstančių litų, už jų apdorojimą neturint tam teisės – nuo 2 iki 200 tūkstančių litų, už neteisėtą naudingųjų iškasenų naudojimą ar gavybą – nuo 3 tūkstančių iki pusės milijono litų.