2013-09-12 09

„Daugelyje šalių greitosios paskolos yra kategoriškai uždraustos. Tai yra finansiškai atsilikusių šalių problema“, - teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Istorijos apie į greitųjų kreditų pinkles patekusius žmones tampa kasdienybe. Moteris iš nevilties raunasi plaukus: sūnus gimnazistas, norėdamas pasipuikuoti prieš draugus, telefonu paėmė greitąją paskolą, o ji iš savo minimalios algos nepajėgianti jos išmokėti. Jauna šeima, negavusi vartojimo kredito nė viename banke, jį lengvai gavo internetu iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovės – grąžino, vėl pasiskolino ir jau nebeturi iš ko grąžinti. Prasiskolinusieji suka galvas, kur dar būtų galima gauti paskolų... ankstesnėms paskoloms grąžinti. Situacija beviltiška, nes prasiskolinusiems galinčios padėti akcijos ne visų problemas pajėgios išspręsti, o į užburtą kreditų ratą patekę žmonės jaučiasi beviltiškai.

„Greitukus“ perskolina
Prieš mėnesį Lietuvoje vykusios akcijos „Atsisakyk greituko“ metu kai kurios Lietuvos kredito unijos šalies gyventojams perskolino daugiau kaip milijoną litų greitųjų vartojimo kreditų bendrovių išduotų paskolų. Žmonės susidomėjo galimybe skolintis kredito unijose „greitukų“ paskoloms padengti vidutiniškai už dešimt kartų mažesnę palūkanų normą, dėl kurios mėnesinės įmokos sumažėjo apie penkis kartus, o vidutinis refinansuojamos paskolos dydis siekė 7 tūkstančius litų.
Toks paskolų perskolinimas išgelbėjo nemažą Lietuvos gyventojų dalį, nes, Lietuvos banko duomenimis, kas penktas dirbantis žmogus šalyje yra prasiskolinęs greitųjų vartojimo kreditų bendrovėms. Vien 2012 metais Lietuvos gyventojai su greitųjų paskolų bendrovėmis sudarė 255 tūkstančius sutarčių už daugiau nei 208 milijonus litų.

Keičia „šešėlinė rinka“
Bet jau rugpjūčio pabaigoje pasigirdo nuogąstavimų, kad „greitukams“ įsigalioję suvaržymai - paskola negali viršyti 40 procentų gyventojo pajamų - maždaug trečdalį šio verslo klientų, tai yra, apie 100 tūkstančių, gena į šešėlinę rinką. Tai esą rodo tas faktas, kad smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos įmonės liepą sudarė iki 70 procentų mažiau sutarčių.
Kai kurių ekspertų teigimu, toks kreditų prieinamumo ribojimas esą sukelia nepageidautinas socialines pasekmes: didėja skurdas, auga šešėlinis sektorius, daugėja smulkių smurtinių nusikaltimų, mažėja vartotojų apsauga.

Siūlo dar labiau suvaržyti
Beveik tuo pačiu metu asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ kreipėsi į Lietuvos banką
prašydama apsvarstyti greitųjų kreditų bendrovių licencijavimo galimybę. Asociacija siūlė įvesti privalomą minimalaus kapitalo reikalavimą – bent 50 tūkstančių eurų, kad būtų sustabdyta neaiškių nedidelių vienadienių įmonių veikla. Buvo siūloma nustatyti, kad vartojimo kredito įmonių vadovai negali būti teisti ar bausti už nusikaltimus ar teisės pažeidimus finansų sistemai arba už neteisėtą prekybą vertybiniais popieriais. Taip esą būtų kontroliuojami „greitukai“, kurie uždirba net 200 procentų metinį pelną.
Akcijos „Atsisakyk greituko“ organizatoriai siūlė inicijuoti socialinę informacinę kampaniją apie grėsmes, susijusias su neatsakingu skolinimusi, imtis teisinių veiksmų, kad greitųjų kreditų reklama būtų prilyginta alkoholio bei tabako gaminių reklamai ir būtų rodoma tik po 23 valandos. Taip pat riboti greitųjų kreditų bendrovių darbo laiką ir sulyginti jį su kitų vartojimo paskolas išduodančių finansų įstaigų darbo laiku, uždrausti greitųjų paskolų reklamą nacionalinio transliuotojo eteryje.
O prasidėjus rugsėjui Kredito unijų asociacija pradėjo skambinti pavojaus varpais, nes Seimo rudens sesijos metu ketinama svarstyti ir priimti naują Kredito unijų įstatymą, kurio nuostatos galimai sudaro galimybes pamažu išstumti unijas iš indėlių rinkos ir sudaryti šiltnamio sąlygas bankams.

Kovojama dėl didelių pinigų
Ekonomistė Aušra Maldeikienė sutinka, kad vyksta finansų įstaigų karas dėl gyventojų pinigų. „Kova paaštrėjo, kai vasarą buvo apribotos greitųjų vartojimo kreditų bendrovių galimybės teikti paskolas bet kam, o kredito unijos, kurios yra labai griežtai reguliuojamos ir dažniausiai nedidelės, pasielgė nepaprastai gražiai pasiūlydamos kai kuriems žmonėms perskolinti greitąsias paskolas, - teigia ekonomistė. - Tik nežinau, ar Centrinis bankas korektiškai elgiasi jas (unijas) kažkaip ten tarkuodamas.“
Kartu A. Maldeikienė pripažįsta, kad kredito unijos ne visiems gali padėti - tik tiems, kurie yra pajėgūs išsimokėti, kurie galvoja, ką daro, nes tie, kurie telefonu iš „greitukų“ skolinasi šimtą litų, už kuriuos su palūkanomis reikės grąžinti tris šimtus, nesuvokia pasekmių.
„Tokiems mano patarimas vienas – eiti į vidurinę mokyklą ir mokytis aritmetikos. Jei jau tau bankas neduoda to šimto litų pasiskolinti, kur reikės mokėti 10-15 litų palūkanų, tai kaip tu grąžinsi du šimtus litų, o ir daugiau? - sako ekonomistė. - Šiaip greitosios paskolos dalykas yra visai neblogas. Jei turite pajamų apie 6-7 tūkstančius litų per mėnesį ir iš liekančių pinigų akcijų nusiperkate ar gerai investuojate, tai gražiems bateliams telefonu galite skolintis, nes iš kitos algos tuos pinigus grąžinsite. Bet ar tai tipinis šių įmonių klientas? Aišku, kad ne - greitąsias paskolas ima sumokėti, tarkim, už šildymą ir taip tą šildymą dar smarkiau pabrangina.“

Prasiskolinusio jaunimo padėtis prasčiausia
A. Maldeikienės nuomone, prasčiausioje padėtyje yra šeimos, kurių nepilnamečiai vaikai ar psichiškai neįgalūs asmenys taip skolinasi, nes greitųjų vartojimo kreditų bendrovės, išduodamos paskolas, toli gražu ne visada tikrina asmens kreditingumą.
„Blogiausia, kad greitiesiems kreditams yra prasiskolinusi labai didelė dalis jaunų žmonių. Juk taip sugadinama jų kredito istorija: jie paskui negaus būsto paskolos arba ta paskola bus gerokai brangesnė. Manau, kad mūsų visuomenėje taisyklės turėtų būti žiauriai griežtos: jei paskola yra išduodama nedirbančiam ar neįgaliam asmeniui, tai turėtų būti baudžiama ta kompanija, kuri paskolą išdavė, o ne to žmogaus artimieji, - teigia ekonomistė. - Tačiau čia yra labai dideli pelnai, o ten, kur labai dideli pinigai, kraujas taškosi laisvai.“

 
Straipsnių peržiūros
94577076
Į viršų