Senjorams studentams įspūdį paliko kelionėje po Lenkiją aplankytas Vygriuose įsikūręs vienuolynas.
Dianos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Spalio 1-ąją dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Dėl menko gimstamumo ir ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės Europos visuomenė senėja. Apie ketvirtadalį Europos gyventojų sudaro vyresni nei 60 metų asmenys. Iki 2014 m. 33 proc. padidės vyresnių nei 80 m. žmonių skaičius. Pasak Statistikos departamento, Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai sudaro 20 proc.; prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie trečdalį gyventojų. Stiprėjant šiai tendencijai visuomenė keičiasi. Norėdami sužinoti, kaip šie pokyčiai įtakos mūsų gyvenimą, kalbiname VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyriausiąjį gydytoją, gydytoją geriatrą Joną Mikalauską.

Sveikas senėjimas – ilgesnis gyvenimas
„Numatyti, kaip prisitaikyti prie šių pokyčių, būtina jau dabar. Vienas aiškus būdas – daugiau investuoti į prevenciją ir akcentuoti sveiko gyvenimo būdo privalumus. Manau, kad gyvename labai įdomiu metu, kai dėl technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų atsiranda naujų galimybių iš esmės keisti sveikatos sistemą, savo nuomonę apie senėjimą, kurią netgi būtina keisti. Ne veltui Europos Komisija 2012-uosius yra paskelbusi aktyvaus senėjimo metais“, - kalba vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas.
Senėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas ir kas tai lemia?
Pasak J. Mikalausko, senėjimas yra normalus, laipsniškas procesas, susijęs su tam tikrais pokyčiais. Nacionalinėje gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijoje rašoma, kad ,,gyventojų senėjimas - sudėtingas reiškinys, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių“. Mažėja vyresnių žmonių užimtumas. Senyvo amžiaus žmonės dažniau naudojasi sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugomis, jiems reikia daugiau globos ir ilgalaikio gydymo.

Sveikame senėjime svarbu užsitikrinti fizinę, socialinę ir dvasinę sveikatą, kurios dėka pagyvenę žmonės aktyviai dalyvautų visuomenės gyvenime nepatirdami diskriminacijos ir džiaugtųsi savarankiškumu bei gyvenimo kokybe.
Senėjimą reikia priimti kaip natūralų procesą. Aktyvus senėjimas yra optimistiškų fizinių, socialinių bei psichinių sveikatos galimybių raktas, kurio tikslas – sveikas žmogus senatvėje. Būti aktyviam – tai ne tik daug mankštintis ir judėti, bet ir rūpintis savo psichikos būkle, dalyvauti socialinėje veikloje, įvairiose pramogose, darbo bei kultūrinėje veikloje, mokytis.
Kaip teigia J. Mikalauskas, senėjimo procesas turi būti svarbus visiems: jauniems ir seniems, vyrams, moterims. Sveikatą gerinti niekada nevėlu. Sulaukus vyresnio amžiaus daugelį vargina įvairūs sveikatos sutrikimai. Ligų prevencijos ir sveikatinimo priemonės, veikiančios sveiką senėjimą, gali pailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę.

Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarba senatvėje
„Žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie daro įtaką dar kūdikystėje (nepilnavertė, nesubalansuota mityba nėštumo metu gali lemti tokių ligų, kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, išsivystymą brandžiame amžiuje). Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką sveikam senėjimui: užimtumas, psichikos sveikata, aplinka (t. y. oro tarša), mityba, fizinis aktyvumas, traumų prevencija, žalingi sveikatai įpročiai, tinkamas vaistų vartojimas bei profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos“, - sako geriatras J. Mikalauskas.
Pasak J. Mikalausko, pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai, nes kyla didesnė nutukimo rizika, kuri gali išprovokuoti kitas ligas. Tokias, kaip vainikinių arterijų ligas, diabetą, onkologines ligas. Pagyvenusiems žmonėms reikia mažinti sočiuosius riebalus, bet valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių ar kitokio maisto, turinčio daug skaidulų.

Anot J. Mikalausko, vyresnio amžiaus žmonėms taip pat derėtų aktyviau naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis: skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimą. Sveikas senėjimas nesuderinamas su nuolatiniu stresu, žalingais įpročiais. Todėl reikia stengtis nesinervinti, vengti alkoholio, mesti rūkyti. Tyrimai rodo, kad 65-70 metų žmogui nustojus rūkyti ankstyvos mirties grėsmė sumažėja perpus.
Kaip teigia J. Mikalauskas, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų apie įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą pagyvenusiems žmonėms, jų gyvenimo trukmei ir kokybei. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Pavyzdžiui, įvairių svorių kilnojimis didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį, tad mažėja rizika ir tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu ar net depresija. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama kasdien ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

Visuomenėje vyraujantys stereotipai
„Pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei ir jų socialiniam dalyvavimui labai svarbus mūsų visų požiūris į juos. Kitose visuomenėse vyresnio amžiaus moterys ir vyrai yra ypač gerbiami. Bet yra šalių, kuriose pagyvenę žmonės yra diskriminuojami, formuojasi stereotipai, paremti žmogaus amžiumi. Diskriminacija vyresnius žmones vertina kaip nepatikimus, netinkamus darbui, fiziškai silpnus, neįgalius ar net bejėgius. Tokie stereotipai užkerta kelią vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti politiniame, ekonominiame, kultūriniame, dvasiniame gyvenime. Šitai reikia keisti iš esmės, laužyti stereotipus, keisti požiūrį į vyresnio amžiaus žmones“, - pasakoja J. Mikalauskas.
Geriatras Jonas Mikalauskas įvardija keletą vyraujančių stereotipų visuomenėje: sendami žmonės tampa pikti, irzlūs, viskuo nepatenkinti, ir kad vyresnio amžiaus žmonėms neverta teikti medicininių paslaugų.

Geriatras Jonas Mikalauskas teigia, jog jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks geros sveikatos, galės džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiškesni, padidės tikimybė ilgiau išlikti fiziškai ir socialiai aktyviems. Visi neišvengiamai senstame, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip tai vyks. Senstant sveikai galima ne tik pailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę, ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems.
Anot gydytojo J. Mikalausko, svarbu užtikrinti, kad pagyvenę žmonės jaustųsi pakankamai užsiėmę ir rastų savo vietą miesto gyvenime. Senyvo amžiaus žmogui vis dar sunku rasti sau užsiėmimą Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybė, pagyvenusių žmonių nevyriausybinės organizacijos, visuomenės sveikatos biuras ieško būdų, kaip įkvėpti ir suburti kartu pagyvenusius žmones, jog šie galėtų drauge leisti laisvalaikį. Tad pasidomėjome, ką pagyvenę žmonės veikia laisvu laiku, kuo jie domisi. Pasak Šiaulių Trečiojo amžiaus universiteto rektorės Astos Damkuvienės, dauguma senjorų yra žingeidūs, nori mokytis, keliauti ar ką nors kurti patys, o kai pradeda studijuoti, pamiršta ir kasdienius rūpesčius bei sveikatos problemas. Šiauliuose veikia ir daug kitų organizacijų, kuriose aktyviai reiškiasi senjorai – jie organizuoja renginius, vakarones, miesto tvarkymo talkas, dalyvauja visuomeninėse veiklose.

Populiariausios studijos – sveikata, kultūra ir turizmas
Pagyvenę žmonės dažnai atrodo sėslesni, namuose besisukiojantys ir daug laisvo laiko turintys, tačiau iš tikrųjų jie nesėdi namuose, ypač tie, kurie lanko universitetą – jie keliauja, kuria, mokosi, bendrauja su bendraamžiais.
Kaip teigia A. Damkuvienė, Trečiojo amžiaus universiteto pagrindinis tikslas ir yra bendravimas. „Susirinkę senjorai į universitetą renkasi norimas studijos sritis, kuriose labiau norėtų pagilinti savo žinias ar išmokti ką nors nauja. Kadangi fakultetai keli, visi atranda sau artimų dalykų, kuriuos ir pasirenka studijuoti“, - sako A. Damkuvienė. Didžiausią pasisekimą turi tik trys - Sveikatos mokslų, Kraštotyros ir turizmo bei Kultūros ir meno fakultetai. „Vyresnio amžiaus žmonės domisi savo sveikata, todėl noriai lanko sveikatos fakulteto paskaitas, nes tai vyresnio amžiaus žmogui aktualiausia“, - sako medikė.

Kelionės – labiausiai masina senjorus
„Mūsų universitete studijuoja išties garbaus amžiaus studentai, kurie nori išreikšti save, pasisakyti, pabendrauti su bendraamžiais ir išgirsti ar pamatyti ką nors nauja“, - sako rektorė A. Damkuvienė.
Aktyvesni ir mėgstantys keliauti senjorai, pasak A. Damkuvienės, renkasi studijas Kraštotyros ir turizmo fakultete. Šiame fakultete senjorams keliautojams yra suteiktos galimybės pažinti ne tik Šiaulių miesto apskritį ar Lietuvą, bet ir išvykti į tolimesnes keliones užsienyje. Kraštotyros ir turizmo fakultetui vadovaujanti Sigita Jakštavičienė noriai organizuoja senjorams ekskursijas. Šio fakulteto studentai keliauja ne tik po Lietuvos lankomiausias vietas, bet ir organizuoja keliones  po užsienį.
Kultūros ir meno fakultetui vadovaujanti Rūta Černiauskienė sako, jog yra ir meniškos prigimties žmonių, kuriems patinka ne tik pasižiūrėti į meno kūrinius, bet ir ką nors kurti patiems – tada jie patys patiria kūrimo malonumo jausmą. Meno mėgėjams organizuojami meno užsiėmimai, kai senjorai lankosi parodose, teatruose ar kuria patys – pina iš vytelių, gamina molio darbelius. „Šio fakulteto studentai domisi ir kitų darbais – vyksta į parodas, tad tuo pačiu ir pakeliauja“, - sako A. Damkuvienė.

Senjorus mokys ir šokių, ir anglų kalbos
Pasak A. Damkuvienės, kad senjorai noriai rinktųsi studijas universitete, jame turi būti keičiamos programos, tuo labiau kad atsiranda norinčių mokytis ir toliau. „Kiekvienais metais paruošiame naujų temų, kad senjorams būtų įdomu ir galėtų tęsti studijas toliau“, - sako A. Damkuvienė.
Vienas iš linksmesnių dalykų, kuris yra kaip atskira studija universitete – šokiai. A. Damkuvienė šypsosi, jog į šią studiją norinčiųjų buvo labai ilgi sąrašai, tačiau šokti panoro tik moterys. „Šį užsiėmimą pasirinko vienos moterys. Nieko keisto, nes gyvenime daugumoje sričių moterys yra aktyvesnės“, - sako A. Damkuvienė.

Pasak Šiaulių Trečiojo amžiaus universiteto rektorės gydytojos Astos Damkuvienės, dauguma senjorų yra žingeidūs, nori mokytis, keliauti, kurti, todėl kasmet norinčių studijuoti vis daugiau.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Geriatras Jonas Mikalauskas teigia, jog jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks geros sveikatos, galės džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiškesni, padidės tikimybė ilgiau išlikti fiziškai ir socialiai aktyviems.
Redakcijos archyvo nuotr.