
Turėjusi progą kino teatrą išsaugoti, prieš kelerius metus valdžia to nepadarė. Dabar apleistas pastatas lyg akmuo po kaklu – niekas nebenori jo net pusvelčiui.
Redakcijos archyvo nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
„Laiko“ kino teatras duris užvėrė prieš kelerius metus, kai didieji prekybos centrai išviliojo žmones iš bulvaro, o valdininkų nenoras sumažinti nuomos kainą buvusiems nuomininkams nepaliko kitų galimybių, kaip tik nutraukti savo veiklą. Nors jau praėjo keleri metai, tačiau miesto valdžia vis dar užsispyrusi tebeieško, kas šiose patalpose norėtų demonstruoti filmus.
Pradėta kalbėti ir apie pastato privatizaciją. Ar nenutiks taip, kad „auksinėje“ vietoje esančios patalpos bus parduotos pusvelčiui?
Valdžia prabilo apie privatizaciją
„Laiko“ kino teatro (Vilniaus gatvėje 172) pastato nuomos aukcionas šiuo metu yra paskelbtas jau ketvirtą kartą. Iki rugpjūčio 20 dienos laukiama pasiūlymų. Kaina sumažinta 50 procentų ir siekia 1,25 lito už kvadratinį metrą. Nuomos aukcionui neįvykus, daugiau skelbti šio pastato nuomos kol kas neplanuojama, skelbia miesto valdžios atstovai.
„Niekas nesidomi, nors prašome tokios mažos kainos už patalpas miesto centre. Jeigu niekas taip ir nesusidomės, galbūt svarstysime apie privatizaciją, nors nesinorėtų prarasti strateginėje vietoje esančio pastato“, - pirmadienio spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Būsimieji nuomininkai verčiami demonstruoti filmus
Šios Savivaldybės administracijos direktoriaus užuominos apie privatizaciją nuskambėjo gan keistai, nes bet kuris šiaulietis žino, jog dabar pardavinėti patalpas neapsimoka, kadangi nekilnojamojo turto kainos yra pasiekusios patį „dugną“.
Be to, patalpas įsigiję verslininkai turbūt tikrai nedemonstruos kino filmų miestiečiams, o užsiims kita veikla, tad lieka neaišku, kodėl dabar skelbiant nuomos konkursus būsimiesiems nuomininkams nepaliekama galimybių užsiimti kita veikla, o reikalaujama rodyti filmus.
Patys valdininkai pripažįsta, kad nuomininkų nepavyksta rasti galbūt dėl to, jog patalpos nuomojamos išskirtinai tik vienai veiklai – kino teatrui. Nuomininkų galbūt atsirastų, jeigu būtų leista šiame pastate atidaryti parduotuvę, kavinę ar naktinį klubą. Aiškinama, kad tam nėra galimybių – nėra patalpų virtuvei. Iki tol veikusiame kino teatre dirbusi kavinė, anot V. Damulevičiaus, dirbo „iš inercijos“ pagal pasirašytą sutartį.
Kyla abejonių, ar tik valdžia specialiai nebando žlugdyti nuomos konkursus, kad paskui kažkam galėtų parduoti „auksinėje“ vietoje esančias patalpas.
Patys prisižaidė su nuomininkais
Valdininkai nutyli ir tai, kad patys prisižaidė su nuomininkais ir prieš kelerius metus juos išvijo. Pastarieji ir toliau būtų čia demonstravę filmus, jeigu tik miesto valdžia būtų patenkinusi nuomininkų prašymą. Tuo metu 11 litų nuomos mokestį už kvadratinį metrą mokėjusios įmonės vadovas miesto valdžios prašė sumažinti patalpų nuomos kainą, tačiau atsakymas buvo neigiamas.
Iš bulvaro į didžiuosius prekybos centrus migravę klientai bei ekonominė krizė nepaliko kitos išeities – savininkai uždarė kino teatro duris ir apleido pastatą. Jis iki šiol vis dar nenaudojamas. Pasak Savivaldybės atstovų, buvę nuomininkai netgi išsivežė salėje buvusias naujas kėdes. V. Damulevičius teigia, kad senosios kėdės vis dar yra, bet jos nesumontuotos. Tad salė palikta išdraskyta.
Naktinio klubo atidaryti neleido
Tiesa, viena projektais užsiimanti bendrovė pernai jau beveik buvo išsinuomojusi šias patalpas, netgi sumokėjo avansą, bet valdininkai paskutinę minutę atšaukė sutartį. Tvarkant dokumentus susiprotėta, kad būsimi nuomininkai ruošiasi pastate atverti naktinio klubo duris ir prekiauti alkoholiu.
Prašymas steigti naktinį klubą pateiktas tuo metu, kai miestiečiai valdžią atakavo skundais dėl jau veikiančių naktinių klubų. Tad užstatą sumokėjusiems nuomininkams pasiūlyta laikytis nuomos sutarties ir jie buvo įspėti, kad jei bandys atidaryti naktinį klubą, negaus licencijos prekiauti alkoholiu. Bendrovės atkaklumas negelbėjo – politikai atmetė rekonstrukcijos projektą.
Bendrovė už nutrauktą sutartį pareikalavo kompensuoti patirtas išlaidas, kurios siekė beveik 3 su puse tūkstančio litų. Tada Savivaldybės administracijos vadovas negalėjo aiškiai atsakyti, kodėl verslo taip ir nepradėjusiai bendrovei nuspręsta grąžinti nuompinigius. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad sprendimas – politinis, nors vieša paslaptis, kad panašius sprendimus labai dažnai laimina politinė Savivaldybės valdžia.
Norėta įkurdinti gamtos muziejų
„Laiko“ kino teatro patalpas prašyta atiduoti ir Šiaulių universiteto gamtos muziejui, kuris taptų prieinamas visuomenei. Nuo 2000-ųjų šis muziejus veikia universiteto Edukologijos fakultete. Tokio pobūdžio muziejus yra vienintelis Šiaurės Lietuvoje.
„Šiuo metu universitetas turi rimtesnių problemų nei muziejaus perkėlimas į kitas patalpas“, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškino V. Damulevičius, paklaustas, ar universitetas nebesvarsto galimybių perkelti muziejų į buvusį „Laiko“ kino teatrą.
Valdininkai mano, kad net ir sumažinus nuomos kainą nepavyks išnuomoti šių patalpų ir prikelti buvusį kino teatrą naujam gyvenimui. V. Damulevičius prasitarė, kad laukiama ir pasiūlymų iš visuomenės, tačiau kol kas visuomenė tyli.



