Zita KATKIENĖ

Gyvenimas be tėvų – ne rožėmis klotas. Vieniems, kurių tėvai dėl ligos ar netinkamo gyvenimo būdo nebepajėgia suteikti tinkamos pastogės, atsiveria valdiškų globos namų durys, kiti sulaukia gerų žmonių pagalbos, jiems skiriama globa. Valstybė tokiam vaikui skiria 520 litų ir... atima visas išmokas, kurias numato Lietuvos Respublikos Socialinės paramos įstatymas, vaikui, kurio šeimos pajamų vidurkis vienam šeimos nariui siekia 525 litus.  „Gal reikia keisti įstatymą?“ - klausia labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnai“ atstovės, kurioms dažnai tenka bendrauti su globotinio statusą turinčiais moksleiviais. 

Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymas suteikia teisę kiekvienam moksleiviško amžiaus vaikui, kurio šeimoje vienam šeimos nariui tenka 525 litai, gauti nemokamą maitinimą, gauti 176 litų išmoką mokinio reikmenims įsigyti. Gauna šie vaikai ir lengvatą važiuoti tarpmiestiniu autobusu. 

Ši parama, pasak Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Vidos Rimšienės, skiriama iki prasidedant mokslo metams arba mokslo metų pradžioje, tėvams pateikus prašymą. 

Šis įstatymas netaikomas mokiniams, kurie yra išlaikomi valstybės – jie nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis, nes gyvena valstybės arba ir Savivaldybės finansuojamose įstaigose. Tokie vaikai, pasak labdaros ir paramos fondo atstovės Janinos Gečienės, gauna ir maistą, ir mokinio reikmenis, tad yra išlaikomi valstybės, ir problemų dėl to nekyla. Tačiau dar yra grupė vaikų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra paskirta globa ir jie gauna valstybės išmoką – 520 litų. Ši išmoka skiriama globotinio statusą turinčiam vaikui ir į šeimos, kurioje vaikas yra globojamas, pajamas ši suma neįskaičiuojama. 

Tad šio vaiko pajamos, pasak savanorės Kornelijos Kurlianskytės – tik 520 litų, net stinga 5 litų iki socialines išmokas garantuojančios ribos. Deja, šiam vaikui Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymas netaikomas ir toks tėvų globos netekęs vaikas, tačiau gavęs globotinio statusą, nebetenka galimybės gauti nemokamą maitinimą, iš tų pačių 520 litų jis turi nusipirkti ir kanceliarines prekes. 

„Tai, pasak J. Gečienės, auginusios dvi globotines bei bendraujančios su globotinio statusą turinčiais vaikais, besimokančiais miesto mokyklose, didelė skriauda vaikui. Šie vaikai, gyvenantys globėjų šeimose, turi giminių ar artimųjų kitose šalies vietovėse, deja, jiems kelionės bilietą tenka pirkti už savo pinigus, nes ir važiavimo bilieto lengvata tarpmiestiniu autobusu jiems netaikoma.  

Šią problemą jau ne kartą kėlė ir patys globėjai, auginantys tėvų globos netekusius vaikus. Pasak Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Vidos Rimšienės, yra ir tokių globėjų, kurie nuolat ateina ir klausia: „Ar įstatymas dar nepakeistas?“

Deja, nors globotinio statusą turintiems vaikams problema labai opi, įstatymų leidėjai į ją dėmesio nekreipia. „Kol įstatymas nėra pakeistas, mes neturime teisės nei diskutuoti, nei kritikuoti,  patinka ar nepatinka mums toks įstatymas. Parašyta nedviprasmiškai, kam įstatymas netaikomas, tai ir mes jo netaikome tiems vaikams, kuriems skiriama globa“, - sako V. Rimšienė. 

J. Gečienė prisiminė ir 2010 metų sausio 28 dienos miesto Savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo pakeitimo“, nes tuomet į Savivaldybę kreipėsi vaikus globojantys žmonės. Deja, miesto politikai tik papolitikavo iš tuščio į kiaurą ir pripažino, kad jie  - bejėgiai keisti įstatymus, o miesto valdžia daugiau lengvatų šiems vaikams, nei numato šalies Socialinės paramos mokiniams įstatymas, suteikti negali. 

„Mes galime teikti įstatymo pataisas tada, kai pataisos yra svarstomos“, - teigia V. Rimšienė, girdėjusi ne vieną kaltinimą tuo, kad Socialinės paramos skyriaus darbuotojai beširdžiai ar bejausmiai. Deja, kad ir kaip norėtų, skirti paramos šiems vaikams niekaip negali. 

Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnai“ savanorė įsitikinusi, jog šiems vaikams padėti būtina. Ypač tiems, kuriems globėjai neišgali skirti daugiau, nei valstybė duoda. 

„Mes kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kreipėmės į Seimo narį, tačiau pokyčių – jokių“, - teigia J. Gečienė, pasiryžusi nenuleisti rankų ir raginti seimūnus inicijuoti įstatymų ir norminių aktų pataisas, kurių dėka likimo ar tėvų nuskriausti vaikai galėtų gyventi sočiau, galėtų daugiau lėšų skirti mokinio prekėms, kurioms išlaidų reikia tikrai nemažai.