Daugelis darbuotojų mano, kad mankštindamiesi darbe atrodytų kvailai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Aštuonios valandos prie darbo stalo, aštuonios valandos nuolatinio žiūrėjimo į kompiuterį su pietų pertrauka. O paskui bėgte į automobilį ar autobusą – ir namo. Toks dažniausiai yra penkių dienų scenarijus daugelio profesijų atstovų gyvenime.
Retai kas po darbo valandų nuskuba į sporto klubą, o dar rečiau darbo metu išdrįstama skirti kelias minutes sąnariams pramankštinti – nes esą tai atrodytų kvailai. O ir vadovui gal tai nepatiktų. Nors kaip tik nesimankštinantis, fiziškai neaktyvus darbuotojas negali efektyviai dirbti.
Reikia tik 30 minučių intensyvios fizinės veiklos
Vieno iš Lietuvoje veikiančių sporto ir sveikatingumo klubų tinklo duomenimis, didelė dalis Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų – įvairių profesijų atstovų – ne tik kad nedaro fizinio aktyvumo pertraukėlių darbo metu, bet ir nesimankština, neužsiima fizine veikla po darbo.
Atlikta apklausa atskleidžia, kad savo fizine forma – lanko sporto klubus ir kitaip mankštinasi – susirūpinę vadovaujantį darbą dirbantys, valstybės tarnautojai, mokytojai, inžinieriai, finansininkai ir informacinių technologijų (IT) specialistai. Pasirodo, kad net apie 42 proc. IT specialistų fiziškai aktyvią veiklą skatina jų darbovietės.
Kartu apklausa atskleidė, kad daugelis darbdavių vis dėlto nesirūpina fiziniu darbuotojų aktyvumu, nors Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems žmonėms rekomenduoja ne mažiau kaip po 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos 5 dienas per savaitę arba ne mažiau kaip po 20 minučių labai intensyvios fizinės veiklos 3 dienas per savaitę.
Tad patys rūpindamiesi savo sveikata darbdaviai turėtų skatinti ir darbuotojams formuoti sveikos gyvensenos įpročius.
Nesportuosi – gerai nedirbsi
Šiaulių sporto medicinos centro direktoriaus Daniaus Tankūno teigimu, darbdavio rūpinimasis darbuotojo sveikata daug ką pasako apie įmonės požiūrį į darbuotoją. Tačiau, anot direktoriaus, žmogus pirmiausia pats turi rūpintis savo fiziniu aktyvumu.
„Fizinis pasyvumas yra valios stoka arba tinginystė. Galima teisintis ir teisintis, kad nėra gerų sąlygų, kad netinkami sportbačiai ar salė šalta. Bet juk šiltomis oro sąlygomis galima sportuoti lauke neišleidžiant nė cento“, - sako D. Tankūnas.
Pasak sporto medicinos centro direktoriaus, įstaigos vadovas labai daug prisideda prie darbuotojo požiūrio į sportą: „Pavyzdžiui, kai kurių Amerikos įmonių vadovai prieš priimdami į darbą klausia, ar žmogus dalyvavo Bostono ar Niujorko maratonuose. Jeigu potencialus darbuotojas atsako teigiamai, tai yra beveik šimto procentų garantija, kad jis bus priimtas. Tai štai, ką kartais gali lemti požiūris į aktyvų laisvalaikį arba sportą ir ką tai pasako apie darbdavį.“
D. Tankūnas įsitikinęs, kad sportuojantis žmogus kvailai atrodyti negali, ypač jeigu darbe yra sąlygos: tam skirta vieta, specialistas, kuris gali pravesti mankštą: „Kinijoje sportas darbo pertraukų metu yra įprastas dalykas, darbuotojai ir net mokymo įstaigų auklėtiniai užsiima gimnastika, vadinamuoju Tai Chi. Tai lengvi judesiai rankoms, kojoms, šiek tiek susiję su Rytų kovos menais. Tokia mankšta ten yra populiari – į parkus tiesiog suplūsta žmonės.“
Anot D. Tankūno, Lietuvoje prognozės yra teigiamos – žmonės vis daugiau rūpinasi savo fizine sveikata.
