
Šiuo metu Lietuvoje galima prekiauti genetiškai modifikuotais maisto produktais, kurie yra pagaminti iš Europos Sąjungoje (ES) teisės aktais patvirtintų ir įteisintų genetiškai modifikuotų augalų veislių. ES yra įteisintos daugiau nei 45 genetiškai modifikuotų augalų veislės, kurios gali būti naudojamos maisto produktų gamyboje. Tai 28 kukurūzų, 3 rapsų, 8 medvilnės ir 7 sojų pupelių veislės ir viena runkelių veislė. Tačiau pavasarį, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Atlieka sudėtingus tyrimus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Vida Jarošienė sako, kad genetiškai modifikuoti produktai – tai tokie produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Anot jos, mokslininkai, ekspertai atlieka sudėtingus ilgalaikius rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektoriai, vykdydami valstybinę importuojamų maisto produktų kontrolę, tikrina, ar visi importuoti iš trečiųjų šalių sojų, kukurūzų, rapsų, bulvių, ryžių produktai gali turėti GMO, tokie produktai tiriami dėl genetinės modifikacijos nustatymo.
„Jei ištirtuose mėginiuose nustatoma GMO, bet apie tai nenurodyta dokumentuose ir etiketėse, tokius maisto produktus draudžiama teikti į Lietuvos rinką, jie grąžinami importuotojams perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka“, – pabrėžia V. Jarošienė.
Ragina skaityti etiketes
Specialistės nuomone, kiekvienas vartotojas turi pats nuspręsti, ar vartoti genetiškai modifikuotą maistą, ar rinktis tradicinius maisto produktus. Todėl itin svarbu, kad maisto etiketėse vartotojas rastų visą ir tikslią informaciją.
Lietuvoje ir Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotus maisto produktus, jų ženklinimą, atsekamumą reglamentuoja patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų.
„Reglamentas nustato genetiškai modifikuotų produktų ženklinimo reikalavimus. Visų maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimo etiketėje turi būti aiškiai nurodyta žodžiais, kad produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuoto organizmo (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“, – aiškina maisto produktų inspektorė.
Siūlymą vertina neigiamai
Taigi, iki šiol buvo taikoma griežta genetiškai modifikuotų maisto produktų tikrinimo politika. Todėl kyla klausimas, ar leidus šalims pačioms apsispręsti auginti ar ne genetiškai modifikuotus organizmus, nebus pažeistos vartotojų teisės.
V. Jarošienė ramina ir sako, kad tai Lietuvai negresia: „Lietuva jau daugelį metu laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų GMO produktų teikimą rinkai.“
Tokį siūlymą neigiamai vertina ir Kauno humanitarinio fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros docentas dr. Edmundas Jasinskas.
Anot jo, kadangi yra daug skirtingų genetiškai modifikuotų produktų, todėl apie jų pavojų sveikatai negali būti sprendžiama automatiškai ar priimant vienodą sprendimą.
„Naujos technologijos poveikiui ir rizikai įvertinti reikia ilgalaikių nuoseklių tyrimų. Dažnai deklaruojamos socialiai atsakingo verslo idėjos, bet daugeliui sunku atsisakyti pagundos gauti didelį, nors ir trumpalaikį pelną. Dėl šios priežasties reikalingos aiškios verslo reguliavimo taisyklės ir tam tikri saugikliai“, – akcentuoja E. Jasinkas.
Mokslininkas įžvelgia ir kitą problemą. Nors GMO žymėjimai ir informacija apie GMO produktus yra visiems prieinama, vis tiek dalis žmonių neskaito etikečių. Todėl jie patys nežino, ar valgo maisto produktus, turinčius GMO.
„Tokį nerūpestingumą galėjo paveikti tai, kad ES visada taikė gana griežtą politiką GMO atžvilgiu. Pasikeitus šiai politikai vargu ar vartotojai pakeis įpročius ir pradės atidžiau skaityti produktų etiketes, ir šiuo atveju maistas iš GMO taptų neatsiejama mūsų valgio dalimi“, – svarsto E. Jasinskas.



