Aurelijaus Verygos manymu, šiais laikais blaivi vaikystė neegzistuoja, nes visos vaikiškos šventės be vaikiško šampano nepraeina. Nesvarbu, kad tai vaikams skirtas gėrimas be alkoholio, tačiau gėrimo ritualas išlieka toks kaip ir suaugusiųjų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Šiandien Tarptautinė šeimos diena. Šiauliuose lankęsis Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas, mokslininkas Aurelijus Veryga kalbėjo apie šiuolaikinės šeimos problemas ir aiškino, kad šeimos kūrimas reikalauja daug daugiau pastangų, nei paprastai atrodo. Pasak A. Verygos, gerais tėvais ne gimstama, o tampama.

Tėvai dėl vaikų padarytų „viską“
„Keisti požiūrį į šeimą reikia jau dabar, o ne tada, kai atsitinka nelaimės, vaikai suserga – pasimato realūs neigiami rezultatai. Ką padarytumėte dėl savo vaikų? Viską padarytumėme – dažniausiai atsako tėvai. Neneigsiu, kad yra sudėtingų gyvenimo situacijų, kai vaikai suserga labai sunkiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, tada tėvai dėl vaikų tikrai padaro viską – parduoda namus, skolinasi pinigų, kad tą vaiką išgelbėtų. Paklausus tėvų, ar norėtų, kad jų vaikai negertų ir nerūkytų, jie linksi galvomis, tačiau retas kuris sutiktų negerti ir nerūkyti, kol jų vaikui sukaks 18 metų. Negerti ir nerūkyti šeimoje nenori, o vaikų be žalingų įpročių – nori“, - stebisi mokslininkas A. Veryga.

Visi tėvai, A. Verygos nuomone, tik deklaruoja ir teigia, kad vaikus myli, nes jie patys svarbiausi gyvenime, ir dėl jų padarytų viską, bet taip ne visada yra. „Dažniausiai padaroma „viskas“, kai vaikui yra reali mirties ar neįgalumo grėsmė, kai vaikas jau serga ar yra susižalojęs“, - sako A. Veryga.
Lietuvoje nemažai šeimų, kurioms vaikas yra pajamų šaltinis – nemato reikalo dirbti, geriau renkasi šeimos gausinimą. Kaimo žmonėms paranku turėti daugiau vaikų – tada yra kam karves pamelžti, daržus ravėti. Tačiau į vaikus reikėtų žvelgti kiek kitaip – jie juk suaugusiųjų kūrinys, kurį reikia ne tik pagimdyti, bet ir auklėti, kurti kaip sveikai mąstančią asmenybę ir rodyti gerą pavyzdį.

„Kodėl kinai valgo lazdelėmis ir kalba kiniškai – ar sudėtinga būtų atsakyti į šį klausimą? Tikriausiai, kad ne. Tam mokslinių tyrimų nereikia daryti. Taip yra todėl, kad kinų vaikai gyvena su tokiais tėvais – kurie kalba kinų kalba ir valgo ne šakute, o lazdelėmis. Lietuvių vaikai kalba lietuviškai ir valgo šakutėmis, nes taip daro jų tėvai. Niekas tyrimų dėl to neatlikinėja – nes tai akivaizdu. Žingsnis į šoną, ir ši logika nustoja galioti. Jei tėvai rodo pavyzdį vaikams, tai kodėl jie negalėtų rodyti gero pavyzdžio – negerti, nerūkyti? Kada vaikai mėgdžioja tėvus, bando paragauti alkoholio, rūkyti, tada kaltinama visa supanti aplinka, tik ne patys tėvai. Vaikai geria ir rūko dėl tos pačios priežasties, kaip ir dėl kurios kinai kalba kiniškai ir valgo pagaliukais – mėgdžioja suaugusiuosius“, - aiškina A. Veryga.

Keičiasi vyriškumo stereotipai šeimoje
A. Veryga teigia, kad Lietuvos vyrai pamažu keičiasi į gerąją pusę.
„Dažnai iš vyrų juokiamasi, kai jis dirba moterims priskiriamus darbus. Jei vaizduojama, kaip vyras laisto gėles, gamina maistą, prižiūri vaikus – tai jis nėra tikras vyras. Tikras vyras eina į barą išgerti. „Mes čia susirenkame, išgeriame, pasimušame – moterys to niekada nesupras“, - tokios skambios reklamos ugdė geriantį vyrą. Alaus gėrimas buvo vyriškumo įrodymas. Dabartiniai vyrai gėlių gal ir nelaisto, tačiau su vaikais būna žymiau daugiau. Vis dažniau pamatysime gatvėje tėvelius, kurie vaikšto su vežimėliais, kartu eina apsipirkti. Aišku viena, kad alkoholis vyriškumo nepriduoda, o kas to nesuvokia dabar, klaidas pamato tada, kai jau būna vėlu ką ir bekeisti“, - pasakoja A. Veryga.

Moterų rūkymo pasekmės pasimato po dešimtmečio
Moterų rūkymas, anot A. Verygos, yra stabilizavęsis. „Nors 2000 metais valdžia uždraudė tabako gaminių reklamą, vaikų rūkymo paplitimas nesumažėjo. Pastaraisiais metais jų vėl padaugėjo. Kodėl taip atsitiko?“ - pats savęs klausia A. Veryga. - Tai įtakoja moterų rūkymo paplitimas 2000 metais. Dabartiniai rūkantys vaikai užaugo kartu su rūkančiomis mamomis, todėl rūkančių vaikų ir daugėja. Tų moterų rūkymo pasekmės pasimatė po dešimtmečio. Šeimoje, kurioje mama nerūko, ženkliai mažesnė tikimybė, kad ir vaikai rūkys, nei tų, kurių mamos rūko“, - kalba A. Veryga.
Mama – tai viena iš pasaulio pusių, kuri visada buvo pavyzdys. Tėvas – kita pusė, kuris gali būti kartais ir nesiskutęs, smirdintis dūmais. Anot A. Verygos, kai motinos pradėjo rūkyti, vaikams šeimoje nebeliko gerojo pavyzdžio. „Šiais laikais dvigubai išaugo alkoholio vartojimas tarp moterų. Kas už visus turimus rezultatus atsakingas? Tėvai kaltina mokytojus, mokytojai – tėvus, o valstybė – tėvus ir mokytojus drauge“, - sako A. Veryga. A. Verygos nuomone, tai pasekmė visų: tiek mokytojų, tiek tėvų, tiek politikų. Jei išėję į gatvę pamato girtą vaiką, niekas nieko nedaro – seniau būdavo kviečiama policija.

Lietuvoje pirkti cigarečių ir alkoholio galima jau nuo 21-erių. Dauguma politikų piktinasi, kad žmogus, sulaukęs 18 metų, gali vairuoti automobilį, balsuoti, kurti santuoką, todėl kvaila būtų jam uždrausti vartoti alkoholį ir cigaretes. Tačiau mąstydami apie žmogaus brandą turime kitą pavyzdį, kai galioja amžiaus cenzas – savigynai ginklą galima įsigyti kaip ir kandidatuoti į Seimą tik nuo 25-erių, o į prezidentus – nuo 45-erių. Žmogus, sulaukęs vos 18 metų, nėra pakankamai brandus, koks yra tas, kuriam 25–30 metų.
Blaivi vaikystė neegzistuoja

Dažnai vaikui aiškinamas vaizdas ir garsas nesutampa.
„Mokykloje vaikai gauna informacijos, kad negalima rūkyti, nes susirgsime, neaugsime ir numirsime. Parėjęs vaikas mato tėvą, kuris rūko, bet yra sveikas ir gyvas. Kai žmogui 9-eri, atrodo, kad 35-erių metų suaugęs žmogus jau yra senas. Šią situaciją galima palyginti su filmu, kai garsas atsilieka nuo vaizdo. O tokioje situacijoje vaikui vaizdas su garsu išsiskiria visiškai. Namie vaikas mato visai kitokį vaizdą, nei jam buvo išaiškinta mokykloje“, - kalba A. Veryga.

A. Verygos manymu, žmogui nesuteikiama net galimybė atmintyje save prisiminti, kada negeriama, nes jau nuo pirmųjų gimtadienių vaikui yra perkamas vaikiškas šampanas. „Nesvarbu, kad tai be alkoholio gėrimas vaikams, tačiau gėrimo ritualas išlieka – išlieka ir alkoholio gėrimo suvokimas.
Jau trejų metų vaikai yra ekspertai – jie žino, kuris vaikų šampanas, o kuris yra suaugusiųjų. Vaiko paklausus, kas yra švyturys, jis pradės kalbėti apie alų, o ne apie kelią laivams rodantį pastatą. Šiuolaikinės pasakos vaikams, kaip iš obuolių sidro daromas gėrimas, kuris apie 45 laipsnių stiprumo, aiškinama kokiomis aplinkybėmis reikia gerti – kai susergama ir tokios knygelės skiriamos trejų metų vaikams“, - apie blogą alkoholio įtaką pasakoja A. Veryga.

Šiuolaikinei šeimai nekokios prognozės – dabar 100 santuokų tenka 57 skyrybos, o vaikui kasdien vidutiniškai skiriamos 7 minutės, labiausiai girtauja to amžiaus moterys, kurios susilaukė vaikų, o vyrai girtauja tame amžiuje, kada yra elgesio modeliai savo vaikams. Tokia šeima negali būti ateities sprendimo raktas.

„Aplinka, kuri supa mus, yra labai svarbi. Mes neturime laiko laukti, kada už mus kas nors kada nors padarys. Ar jūs galėsite pasiteisinti po 15–20 metų, kad su vaiku yra kažkas negerai, nes valdžia kažko nepadarė? Niekam bus neįdomu – tos problemos bus tik jūsų ir jūsų šeimos. Gerais tėvais ne gimstama, o tampama. Būti tėvais reikia mokytis taip, kaip paprastos profesijos universitete“, - kalba A. Veryga.