
Ne visi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagalbos besikreipiantys žmonės sulaukia teisinės pagalbos: vienam dėl teisės ją gauti teko pakovoti net teismuose.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Asta VOLKOVAITĖ
Nepatikimų klientų nesąžiningumas įmonių atstovų jau seniai nebestebina. Kad sąskaitas vengtų apmokėti biudžetinės įstaigos – retas atvejis. Vienos bendrovės darbuotojams akibrokštu tapo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovų elgesys. Kiek didesnei kaip 30 litų vertės sąskaitai apmokėti šiai tarnybai prireikė daugiau kaip trejų metų. Todėl bendrovės atstovams dėl tarnybos neapmokėtų sąskaitų tenka kreiptis į žiniasklaidos atstovus, kai kuriems tarnybos klientams tenka bylinėtis ir teismuose.
Menkai sąskaitai apmokėti prireikė 3 metų
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovai dar 2009-ųjų kovą vienoje bendrovėje užsakė paslaugą. Tarnybai buvo išrašyta ir nusiųsta 34,27 lito sąskaita, bet iki praėjusio ketvirtadienio ji taip ir nebuvo apmokėta.
Bendrovės atsakinga darbuotoja neseniai priminė apie negrąžintą skolą. Tarnybos atstovai į raginimą susimokėti sąskaitą atsakė prašymu palaukti iki liepos mėnesio. Bendrovės finansininkės skaičiavimais, trečiadienį tarnybai priskaičiuota daugiau kaip 25 litai delspinigių.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas laikinai einanti Aistė Pranytė šią situaciją vadina neapsižiūrėjimu. Po trumpo komentaro A. Pranytė pasiūlė pasikalbėti su tarnybos finansininke. Ši atsakė nesanti įgaliota komentuoti situaciją. Mobiliuoju telefonu atsiliepęs minėtos tarnybos direktorius Tadas Baltuška nusistebėjo, jog jo vadovaujama tarnyba dar neapmokėjo sąskaitos. Paklaustas apie finansinę tarnybos būklę nieko paaiškinti negalėjo.
„Aš laikausi gerai. Kaip tarnyba, nežinau”, - teigė T. Baltuška ir paprašė duoti jam laiko pasidomėti tarnybos situacija bei neapmokėta sąskaita. Kitą dieną tarnybos vadovas, nutylėdamas atsakymą į klausimą apie tarnybos finansinę situaciją, žadėjo pasirūpinti, jog sąskaita būtų apmokėta artimiausiu metu.
Klientui savo teises teko ginti teisme
Neseniai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos klientui savo teises prireikė ginti net teisme. Gyventojas P. Š. į tarnybą kreipėsi dėl nusavinto indėlio grąžinimo. Kaime nuosavą ūkį turintis vyras teigė, jog pardavęs 10 karvių padėjo daugiau kaip 70 tūkstančių litų indėlį, tačiau atsiėmė tik 718 litų. Indėlių grąžinimo prašymams pateikti buvo numatytas trumpas terminas. Kai jis suprato, jog turi teisę atgauti nusavintą indėlį, prašymų padavimo jis jau buvo pasibaigęs ir jį atnaujinti buvo galima tik dėl svarbių priežasčių (dėl ligos ar buvimo užsienyje). Gavęs raštą iš Valstybės iždo departamento jį pateikė tarnybai tikėdamasis, jog šį raštą apskųs ir suteiks antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo - nusavintų santaupų grąžinimo.
Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo įgaliotas advokatas V. L. Su kliento pateikta medžiaga susipažinęs advokatas tarnybos paprašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Tarnyba nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje.
„Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl to, kad nevykdė pareigų – praleido įstatymų nustatytą terminą, nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios praleido nustatytą terminą, per kurį reikėjo pateikti prašymą dėl santaupų atkūrimo. Įvertinus tai, kad jei teismas ir atnaujintų terminą, tai nesuteiktų pareiškėjui teisės atkurti santaupas”, - į kliento skundą atsiliepė tarnybos atstovai. Antrinės teisinės pagalbos teikimą kliento byloje jie vadino neperspektyviu.
Laimėjo bylą prieš tarnybą
„Konstatuoti, ar byla yra perspektyvi ar ne, yra teismo kompetencija, o tarnyba, neparuošdama dokumentų teismui, užkirto kelią kreiptis į teismą ir taip išsiaiškinti, ar byla teismine prasme yra perspektyvi, ar ne”, - su tarnybos atstovais nesutiko klientas. Jis skundėsi, jo tarnyba nesiteikė su juo bendrauti, nesiaiškino, kiek ir kur jis anksčiau kreipėsi ir dėl kokių priežasčių visi indėliai nebuvo grąžinti. Nors gyventojo P. Š. skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sutiko su tarnybos argumentais, aukštesnės instancijos teismas indėlininkui buvo palankus.
„Tarnyba ir jos skirtas advokatas gavę pareiškėjo pateiktą Valstybės iždo departamento raštą turėjo inicijuoti jo apskundimą”, - pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nutarė teikti antrinę teisinę pagalbą vyrui civilinėje byloje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir paskyrė advokatą.
„Ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, galėtų spręsti tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tarnyba, tokiu atveju priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismo konstitucinė funkcija”, - pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Anot jo, tarnyba peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas. Teismo sprendimas pripažintas neskundžiamu.
T. Baltuška: nėra vienareikšmiškos teismų praktikos
„Mes visada atsižvelgiame į teisinę pagalbą teikiančio advokato pranešimą apie bylos neperspektyvumą ir pareiškėjai turi teisę skųsti mūsų sprendimus”, - paprašytas pakomentuoti situaciją dėl kliento P. Š., teigė tarnybos vadovas T. Baltuška. Advokato sprendimo jis nevadino klaida.
„Garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra aiškiai sureglamentuota, kas yra perspektyvumas, teismų praktika, liečianti neperspektyvumą, yra formuojama. Ji nebuvo aiški, todėl mūsų tarnyba manė, jog nesant vienareikšmiškai teismų praktikai, advokatas atsisakė nutraukti civilinę teisinę pagalbą”, - teigė T. Baltuška. Jis žadėjo, jog ateityje priimant sprendimus dėl teisinės pagalbos nutraukimo bus atsižvelgta į teismų praktiką.



