V. Puronas atkakliai laikosi nuomonės, kad skulptūrinis akcentas „Penktasis kėlinys“ prie Šiaulių arenos atsirado nepažeidžiant jokių įstatymų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Vakar dienraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo publikuotas straipsnis „Laukiama sprendimo dėl „Penktojo kėlinio“. Jame buvo rašoma, kad Šiaulių miesto valdžia nurodė iki lapkričio 18 dienos nukelti dizainerio Viliaus Purono skulptūrinį akcentą „Penktasis kėlinys“, nuo 2011 metų stovintį prie Šiaulių arenos. Išgirdę šią nemalonią žinią „puronizmo“ pradininkas, dizaineris ir visuomenininkas V. Puronas bei Asociacijos Šiaulių nevyriausybinės organizacijos prezidentas Antanas Jasudavičius Šiaulių miesto savivaldybei suskubo įteikti raštą dėl galutinio statinio įteisinimo.
Deja, jų pastangos išsaugoti „Penktąjį kėlinį“ buvo bergždžios, Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Eduardas Bivainis kategoriškas – „Penktasis kėlinys“ privalo būti nukeltas iki lapkričio 18 dienos, kitaip Savivaldybė tuo pasirūpins pati.

Turi būti padėtas taškas
Pasak E. Bivainio, „Penktojo kėlinio“ iškeldinimo terminas jau buvo pratęstas ne vieną kartą.
„Pirmas terminas buvo suderintas vasarą, tada šios skulptūros turėjo nelikti rugsėjo mėnesį. Rugsėjo mėnesį susitikimo metu mūsų paprašė atidėti nurodytą terminą ir mes geranoriškai sutikome. Mes sutarėme, kad „Penktasis kėlinys“ bus iškeldintas lapkričio 18 dieną. Deja, likus savaitei iki šios datos prasideda kažkokie žaidimai, kad skulptūros nenukels, protestuos. Tad kadangi sprendimo ieškoma ne dialogais, o konfliktais, tai lapkričio 18 dieną patiems nenukėlus „Penktojo kėlinio“, po šios datos seks mūsų žingsniai teisiniu keliu – antstoliai, nukėlimas, sąskaitos pristatymas ir kt.“, – užtikrino E. Bivainis.
E. Bivainio teigimu, bėda yra ta, kad „Penktasis kėlinys“ atsirado iš niekur. „Jis buvo pastatytas 2011 metų krepšinio čempionatui kaip laikinas įrenginys. Po to jis autoriaus prašymu buvo paliktas iki 2012 metų TAFISA žaidynių. Na, o po šių žaidynių skulptūra vis dar stovi ir tai turi kažkada baigtis. Dėl šio kūrinio atsiradimo nebuvo skelbtas joks konkursas, tiesiog yra taip, kad savavališkai pasirinkta vieta ir pastatytas kūrinys. Manau, juk visi supranta, kad turi būti kažkokie valdžios pritarimai. Juolab kad vieną kartą „Penktasis kėlinys“ pristatomas kaip kūrinys, kitą kartą – kaip multifunkcinis įrenginys, trečią kartą – vėl kitaip, tiesiog nuolat keičiama logika. Tad kaip ir minėjau, šioje vietoje turi būti padėtas taškas“, – griežtai savo nuomonės laikėsi E. Bivainis.

Įsitikinęs, kad atsirado nepažeidžiant įstatymų
V. Puronas atkakliai laikosi savo nuomonės, kad skulptūrinis akcentas „Penktasis kėlinys“ prie Šiaulių arenos atsirado nepažeidžiant jokių įstatymų ir tapo svarbia miesto dalimi.
„Pirmiausia tai – daugiafunkcinis kūrinys. Antra, kada mes šnekame apie miesto įvaizdį, nepamirškime, kad esame pramonės miestas, tad šita technologija, kuri buvo naudojama kuriant skulptūrą, pasaulyje jau atsiranda, tačiau mes esame vieni iš pirmųjų. Ir trečia, čia dirbo ne Puronas, ir ne pinigai, o Šiaulių meno fabrikantai. Tai yra mūsų, šiauliečių, darbas, kuris padarytas mums patiems. Įdomu ir tai, kad kito miestai to nepadarė. Tad visiškai nesuprantu, kuo vadovaujasi mūsų miesto valdžia, siekdama iškeldinti „Penktąjį kėlinį“? Ar pagrindas yra spraga, kuri atsirado negavus vienintelio leidimo iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus? O gal mieste bus išnaikinta viskas, kas susiję su Purono vardu?“ – klausė kovingai nusiteikęs V. Puronas.
Idėjos, kaip gali būti panaudotas
Šiaulių arenos direktoriaus Gintaro Radavičiaus teigimu, kai buvo statomas „Penktasis kėlinys“ buvo begalė minčių, kaip jis bus panaudotas. „Aišku, galiu prisipažinti, kad mes jį per mažai išnaudojome. Tačiau yra likę daug gražių prisiminimų. Žmonės prie jo mielai fotografuojasi, jis turi kažkokią ypatingą trauką. O paskutinė mums kilusi mintis yra iš „Penktojo kėlinio“ padaryti patį didžiausią Kalėdų Senelį ir galbūt siekti rekordo ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje, o gal ir už Lietuvos ribų. Tad aš tikrai nemanau, kad „Penktasis kėlinys“ turėtų būti iškeldintas, jis niekam netrukdo. Anaiptol – gali tapti puikiu kviesliu į įvairius renginius bei šventes“, – apie širdžiai mielą skulptūrą kalbėjo G. Radavičius.

Sunerimo ir dėl „Geležinės lapės“
Pasak A. Jasudavičiaus, siekdami išsaugoti „Penktąjį kėlinį“ Asociacijos Šiaulių nevyriausybinės organizacijos savanoriai rugsėjo-spalio mėnesiais vaikščiojo Šiaulių miesto gatvėmis ir rinko šiauliečių atsakymus į klausimą „ar Šiaulių miestą puošią V. Purono metalo skardos lankstiniai“.
„Buvo apklausta 1656 sutikti asmenys. Kad Šiaulių miestą puošia V. Purono skulptūros atsakė 1558 apklaustieji (94 proc.), kad nepuošia – 93 žmonės (5,6 proc.), o kad yra neapsisprendę arba kad nieko nežino apie autorių – 5 apklaustieji (0,4 proc.)“, – apklausos rezultatus pateikė A. Jasudavičius.
Be to, A. Jasudavičius pridūrė, kad jei „Penktasis kėlinys“ bus nugriautas, nevyriausybininkams atsiras baimė, jog toks pat likimas laukia ir „Geležinės lapės“.
„Jei „Penktasis kėlinys“ mums nedalyvaujant bus nukeltas, mes imsimės kito žingsnio – apsaugoti „Geležinę lapę“. Tiesiog bijodami, kad ir jos nenuverstų, gal ją patys kur nors išvešime. Ir čia tikrai ne grasinimai, o tik toks pamąstymas“, – dėl „Geležinės lapės“ likimo nuogąstavo A. Jasudavičius.

„Penktasis kėlinys“ gali tapti puikiu kviesliu į įvairius renginius ir šventes“, – teigia G. Radavičius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.