Šį medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, šoninio įėjimo lodžija bei balkonu, teigiama, dailininkas G. Bagdonavičius suprojektavo pats.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių miesto valdžiai prireikė išlaukti daugiau kaip dvidešimt metų po žymaus Lietuvos dailininko grafiko, pedagogo, kraštotyrininko, scenografo, vieno iš ekslibrisų pradininkų Gerardo Bagdonavičiaus mirties, kad būtų pradėta rūpintis jo suprojektuoto ir po mirties miestui padovanoto 1992 metais kultūros paveldo objektu paskelbto namo Aušros alėjoje 84 remontu. Tik šiandien miesto Tarybos posėdyje bus prašoma politikų pritarimo projektui „Kultūros paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas sutvarkant dailininko G. Bagdonavičiaus namą“.
Be remonto – per dvidešimt metų
Apie tai, kad šio namo - vienintelio Šiauliuose ir vieno iš nedaugelio tokio lygio paveldo objektų Lietuvoje – būklė yra nepatenkinama ir jį būtina kuo skubiau tvarkyti, ne kartą rašyta dienraštyje „Šiaulių naujienos“. Tikėtasi, kad miesto valdžia imsis priemonių ir 2001, ir 2011 metais, kai buvo švenčiamos G. Bagdonavičiaus 100-osios ir 110-osios gimimo metinės. Tačiau nieko panašaus neatsitiko – todėl 2011 metų gruodį dėl šio G. Bagdonavičiaus paveldo išsaugojimo ėmėsi žygių net Vilniuje įsikūręs Šiauliečių klubas.
Tada miesto meras Justinas Sartauskas pareiškė nematantis prasmės tvarkyti G. Bagdonavičiaus namą: „Mano nuomone, jis (pastatas, - red. past.) turėtų būti atiduodamas valstybei – ar kurtų muziejų, ar nekurtų, turėtų ji apsispręsti, nes mes nesame savivaldybė, kuri turėtų daug muziejų savo. Aš dabar nematau galimybės, kur lėšų imti, tarkim, rekonstruoti buvusį Bagdonavičiaus namą. Kad ir būtų – klausimas, o kam jis būtų skirtas, kas ten kurtųsi. Be abejo, biudžetininkai labai norėtų kurtis, bet yra daug biudžetinių įstaigų, kurių plėtros aš nematau perspektyvų.“
Susirūpinta po paveldosaugininkų įsipareigojimo
Tad kas įvyko šiais metais, kad Šiaulių miesto savivaldybė ėmėsi žygių gelbėti šį paveldą.
Kaip paaiškėja iš Tarybos posėdžiui parengtų dokumentų, 2013 metų spalio 4 dieną VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ - medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybai ir taip toliau, o (tai įdomu) jau šių metų gegužės 27 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl G. Bagdonavičiaus gyvenamojo namo tvarkybos (restauravimo) darbų ir kapitalinio remonto projekto parengimo kooperuotomis Šiaulių miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos biudžetų lėšomis.
Ko gero, vis dėlto viską nulėmė tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjo Ryčio Budrio teigimu, departamentas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei raštą, jog įsipareigoja šį namą, kai jis bus sutvarkytas, išlaikyti kaip teritorinio padalinio patalpas.
„Ne mums šio pastato reikia – ten, kur dabar esame įsikūrę, mums ir geriau, mažiau vargo. Bet jei tai yra sąlyga neleisti šiam namui sunykti, mes norime taip gera padaryti Šiauliams“, - sako R. Budrys.
„Namas yra ant ribos“
R. Budrio teigimu, po ekspertizės paaiškėjo, kad G. Bagdonavičiaus pastato būklė yra žymiai blogesnė nei buvo galima tikėtis. Kadangi namas yra degęs, apanglėjusios stogo konstrukcijos yra visai palaikės, kai kur įsimetęs puvinys, todėl būtina imtis skubių priemonių.
„Nors Savivaldybė nelabai norėjo prasidėti su tuo projektu, pasakėme, kad jei dabar nieko nebus daroma, tai po metų kitų teks vis tiek finansuoti šio sukiužusio namo remontą ir tai brangiau kainuos, jei įgrius stogas. O įgriūti gali ir šią žiemą, jei tik smarkiau apsnigs, - sako paveldosaugininkas. - Namas yra ant ribos, nes jau daug metų nešildomas. Todėl dabar yra paskutinis šansas jį išgelbėti.“
Todėl, pasak R. Budrio, Šiaulių paveldosaugininkai ir sutinka keltis į namo pirmajame aukšte būsiančius kabinetus. Beje, šiame aukšte turėtų būti įrengta G. Bagdonavičiui skirta nuolatinė ekspozicija, o antrasis aukštas būtų skirtas parodoms ir renginiams. Be to, čia įsikūrus paveldo padaliniui namas būtų ir saugomas.
Remontas prasidėtų 2014-ųjų vasarą
Sprendimo projektą dėl G. Bagdonavičiaus namo Tarybai pateikusi Šiaulių miesto savivaldybės laikinai einanti Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Ija Jencienė sako, kad numatomas šio projekto biudžetas - maždaug 1,85 milijono litų. Iš jų 90 procentų būtų finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir 10 procentų - iš miesto biudžeto. Taip pat Savivaldybei teks ir vadinamos netinkamos išlaidos: statybos leidimas, techninio projekto koregavimas ir panašūs apmokėjimai.
„Tikslus lėšų poreikis bus žinomas po viešųjų pirkimų konkursų, - paaiškino I. Jencienė. - Jei gausime paramą, nes projektai bus atrenkami konkurso tvarka, tai vasario pabaigoje jau galėsime skelbti rangos darbų pirkimo konkursą. Vadinasi, vasarą, jei viskas vyks sklandžiai, be konkurso rezultatų apskundimų, galėtų būti pasirašyta rangos sutartis.“
