Preliminariais skaičiavimais, įvairios galimybių studijos jau kainavo apie 2,2 milijono litų. Įdomus sutapimas: dažnai žymiai brangesnės yra tos galimybių studijos, prie kurių finansavimo prisideda Europos Sąjunga.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Juozas GINKUS,
Asta VOLKOVAITĖ
Šiaulių valdžia atrado naują būdą biudžeto pinigams melžti – tokia mintis kyla vartant dokumentus, kuriuos „Šiaulių naujienų” žurnalistai aptiko Savivaldybės bufete. Ta neužtrūkstanti karvutė – tai įvairiausios galimybių studijos, kurių rengėjams, pirminiais redakcijos skaičiavimais, jau sumokėta apie 2,2 milijono litų.
Aiškėja ir tai, kad Savivaldybė, sumokėdama už dešimtis ir net šimtus tūkstančių litų kainuojančias galimybių studijas, gauna katę maiše, nes nepakanka laiko patikrinti jų kokybę.
Būsimas Logistikos centras jau ryja pinigus
Viena iš brangiausiai kainavusių galimybių studijų – tai Šiaulių viešojo logistikos centro steigimo galimybių studija, iš viso kainavusi net 780 tūkstančių litų. Remiantis ja, miesto valdžia galės planuoti apie 180 milijonų litų investicijas į Viešąjį logistikos centrą, o tos investicijos atsipirksiančios per trejus metus.
Jeigu galimybių studijos rengėjai suklydo ir Savivaldybės investicijos neatsipirks – nieko tokio, nes Savivaldybės sutartyje su galimybių studijos rengėjais numatyta, jog studijos rengėjas neatsako, jeigu projekto nepavyks įgyvendinti taip, kaip suplanuota studijoje.
Žodžiu, remdamasi galimybių studija, valdžia (statybininkų ir statybinių medžiagų pardavėjų džiaugsmui) ramia galva galės ištaškyti dar apie 180 milijonų litų, o jeigu paskui paaiškės, kad investicijos neatsiperka – tai niekas nekaltas.
Šio projekto skeptikai jau dabar yra įsitikinę, jog jeigu 180 milijonų investicijos į Logistikos centrą iš tikrųjų atsipirktų per trejus metus, privatūs investuotojai tuos krovinių sandėlius jau būtų seniai pastatę.
Industrijos parke realybė skiriasi nuo planų
Panašiai jau atsitiko su miesto ekonomiką turėjusiu prikelti Industrijos parku. Viešajai įstaigai „Ekonominių tyrimų centras” Savivaldybė už galimybių studiją paklojo daugiau nei 140 tūkstančių litų. Remiantis ja, jau išleistos dešimtys milijonų litų – Zokniuose po žeme „palaidotos” komunikacijos, nutiesti išasfaltuoti privažiavimai į tuščius krūmokšniais apžėlusius sklypus, pastatyti apšvietimo stulpai.
Suplanuoti verslininkai strimgalviais nepuolė į Industrijos parką, todėl jau dabar ši teritorija atrodo apgailėtinai: išdraskyti stulpų laidai, išvogti kanalizacijos dangčiai, o asfaltuotos gatvės tapo automobilius vairuojančių jaunuolių varžybų vieta.
Šią teritoriją atgaivinti planavo Vyriausybė, kuri pasišovė gelbėti investicijas Industrijos parke įkurdama Laisvąją ekonominę zoną, tačiau valdžia bandė Vyriausybei „įsūdyti” gretimus sklypus, esą Industrijos parke greitai įsikurs investuotojas, kuris sukurs tūkstantį darbo vietų. Kas tas paslaptingasis investuotojas, sužinoti nepavyko. Panašu, jog tai tebuvo eilinis blefas, nes investuotojas ne tik nepasirodė, bet ir nustota apie jį kalbėti.
Planas traukia planą
Liaudyje sakoma, kad pinigas traukia pinigą, o viena galimybių studija kartais padeda pritraukti kitą. Antai beveik 60 tūkstančių litų buvo išleista Šiaulių oro uosto plėtros galimybių studijai, kurią atliko UAB „SAVVIN”. Remiantis šio projekto rezultatais, šiuo metu jau rengiamas oro uosto MASTER planas, kuris kainuos apie pusę milijono litų.
Kai kurios galimybių studijos atgulė į valdininkų stalčius. Taip nutiko su Salduvės piliakalnio atgaivinimo galimybių studija, kurią atliko VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra”. 35 tūkstančiai litų ištaškyti be naudos, nes finansavimas galimybių studijoje numatytam projektui negautas.
170 tūkstančių litų kainavo Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studijos parengimo paslauga, kurią maloniai sutiko suteikti „Lyderio akademija”, dar beveik 24 tūkstančiai litų sumokėta UAB „Eurosprendimai” už galimybių studiją „Viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas Šiaulių mieste”. Beveik 35 tūkstančius litų kainavo vadinamojo naujojo aplinkkelio nuo Pramonės iki Sembos gatvių galimybių studija, kurią atliko Transporto ir kelių tyrimo institutas.
Projekto nauda – minus milijonas litų
Atskira tema – Menų inkubatoriaus galimybių studija, kurią už 323 tūkstančius litų parengė Viešoji įstaiga „Ekonominių tyrimų centras”. Šį projektą nuo pat pirmųjų dienų lydėjo skandalai. Apgriuvusį pastatą buvusio „Elnio” teritorijoje valdžia nupirko iš tuometinio mero Genadijaus Mikšio bičiulio, pastato techninis projektas buvo nupirktas be konkurso.
Nors galimybių studijoje buvo numatyta, kad pastato išlaikyti nereikės – jis išsilaikys pats, tačiau projektą pradėjusi stumti valdžia paskui atvirai kalbėjo, jog pastatui išlaikyti kasmet reikės apie 200-300 tūkstančių litų.
Miesto kultūrininkai ir menininkai tvirtino, kad jiems Menų inkubatorius nereikalingas, net po Savivaldybės langais rengė piketus, tačiau valdžia atkakliai siekė išleisti dar beveik dešimt milijonų litų – kurių būtų prireikę pastato atstatymui.
Šio projekto, kurį liaudis jau spėjo praminti „Korupcijos fabriku”, įgyvendinimą sustabdė Lietuvos verslo paramos agentūra. Savivaldybė per tą laiką spėjo išleisti tik beveik milijoną litų – be jokio reikalo sumokėta už griuvėsius, už techninį projektą ir už galimybių studiją.
Projektas sustabdytas – studija atgulė į stalčius
Prokurorų įsikišimo prireikė ir dėl kitose galimybių studijose įvertintų valdžios projektų.
Skandalingai baigėsi Socialinio būsto statybos projektas. „Šiaulių naujienose” jau rašėme, kad miesto valdžia buvo pasišovusi pastatyti tris daugiabučius namus socialiai remtiniesiems. Buvo suskaičiuota, kad pastatyti tris daugiaaukščius namus su 140 butų Šiaulių savivaldybei gali kainuoti apie penkiasdešimt milijonų litų. Buvo suplanuota, kad privataus kapitalo įmonė pastatys daugiabučius, o Šiaulių savivaldybė išsimokės per dvidešimt penkerius metus. Mokėti buvo žadama iš lėšų, kurios skirtos socialiniam būstui įsigyti.
Galimybių studiją už 66 tūkstančius litų parengusios vienos advokatų kontoros atstovai įtikinėjo, jog šis projektas labai naudingas. Esą vieno ar dviejų kambarių būstas kainuosiąs apie 104 tūkstančius litų, nors rinkoje tokie butai kainuoja beveik dvigubai mažiau ir buvo galima nupirkti dvigubai daugiau butų.
Įsikišus prokurorams šio projekto įgyvendinimas sustabdytas.
Suplanuotas galimybes „nugesino“ prokurorai
Panašus ir dar vieno projekto – dengto futbolo maniežo statybų – likimas.
Panašiai kaip ir socialinį būstą, futbolo aikštę buvo sumanyta statyti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Investuotojui sporto komplekso statyba būtų kainavusi apie 15 milijonų litų, o Savivaldybė per 25-erius metus statinį būtų išpirkusi. Preliminariais skaičiavimais, Savivaldybė per 25-erius metus aikštės statytojams būtų sumokėjusi iki 75 milijonų litų.
Šio projekto galimybių studijai parengti išleisti 54 tūkstančiai litų. Galimybių studijoje buvo paskaičiuota, kad pastačius dengtą futbolo aikštę mieste padaugės sportuojančių vaikų, nors vaikų mieste kasmet mažėja, dėl to uždaromos mokyklos.
Ir šio projekto įgyvendinimą sustabdė įsikišę prokurorai, tačiau Savivaldybės kabinetuose kartkartėmis vis dar grįžtama prie šios idėjos.
45 tūkstančiai litų – kapinių „galimybėms“
Planuojamų Daušiškių kapinių nuo skandalų neapsaugojo beveik 45 tūkstančius litų kainavusi galimybių studija, kurią parengė UAB „Esika”. Skandalingai baigėsi sklypų būsimoms kapinėms išpirkimas, kai tarp laimingųjų žemės pardavėjų pateko ir tuometinio mero Genadijaus Mikšio žmonos artimieji. Merą „nulinčiavo” Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o teismai panaikino būsimųjų kapinių detalųjį planą, nes kapinėms išpirkta daugiau žemės, nei leidžia šalies įstatymai.
Redakcijos žiniomis, Savivaldybė iš naujo rengia detalųjį planą ir jau planuojami privažiavimai prie būsimųjų kapinių, kurių likimas iki šiol neaiškus.
Turi įvertinti per 5 dienas
2010 metais Savivaldybės pirktas galimybių studijas jau spėjo įvertinti Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba. Auditoriai pastebėjo, kad kai kuriose galimybių studijose pateikti siūlymai prieštarauja šalies įstatymams, o studijų kokybė ir atitikimas pirkimo sąlygoms gali būti iš viso nespėtas įvertinti.
Anot auditorių, sutartyse su galimybių studijų rengėjais Savivaldybė įsipareigoja per penkias darbo dienas nuo galimybių studijos pateikimo dienos pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Auditoriai pažymėjo, kad jiems nepavyko gauti duomenų, ar Savivaldybėje apskritai buvo svarstomas gautų galimybių studijų atitikimas pirkimo sąlygoms ir vertinama jų kokybė. Jie pažymėjo, kad 5 darbo dienų terminas yra pernelyg trumpas įvertinti gautose galimybių studijose esančius rezultatus, todėl pasiūlė šį terminą ilginti.
Atsakingas – Investicijų ir miesto plėtros skyrius
Anot auditorių, už galimybių studijų parengimo organizavimą yra atsakingas Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyrius, kuriam vadovauja Aistė Žalevičienė.
„Ar penkios, ar dešimt dienų, manau, rezultatas būtų buvęs tas pats”, - paklausta apie auditorių pastebėjimą pareiškė A. Žalevičienė. Nepaisant šio pareiškimo valdininkė pripažino, jog studijų rengėjų rezultatams vertinti ateityje bus numatyta daugiau laiko.
Nors valdininkė sakė nesutinkanti su visomis auditorių išvadomis, tačiau paklausta, ar Savivaldybės auditoriai, jos nuomone, yra nekompetentingi, atsakė taip nemananti.
Menų inkubatoriaus galimybių studija kainavo beveik trečdalį milijono litų. Panašu, kad projektas nebus įgyvendintas.
Industrijos parke išasfaltuoti keliai veda į niekur, čia dabar vyksta ratuotų jaunuolių varžybos. Visiškai kitokia projekto eiga buvo piešiama už 140 tūkstančių litų parengtoje galimybių studijoje.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
