Gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia, jog mitybos padangėje prabilta apie naują  sensaciją – funkcinį maistą. 

Zita KATKIENĖ

Kalbant apie mitybą, maitinimąsi, atrodo, nieko naujo jau negalima sugalvoti: valgome, virškiname, storėjame arba ne... Tačiau ir šioje srityje esama naujovų. Buvo laikas, kai tarsi sensacija nuskambėjo žinia, jog negalima valgyti kiaušinių, nes tai - pagrindinis kaltininkas, dėl kurio kaupiasi cholesterolis kraujyje. Dabar žinoma, kad svarbiau nevalgyti daug kaloringo, riebaus maisto negu keletą kiaušinių per savaitę. Šiandien mitybos padangėje nauja „sensacija”. Dietologai prabilo apie naują maisto rūšį - funkcinį maistą. Apie jį sutiko papasakoti gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Kiekvienas produktas, žinome, suteikia žmogaus organizmui ne tik sotumo jausmą. Ypatingas žmogaus organizmui ir česnako ar citrinos poveikis. Gydytoja dietologė  Edita Gavelienė sako, jog dažnam rūpi, ar paprastas jogurtas turi tokių pačių savybių kaip jogurtas su gerosiomis bakterijomis. Dažnam kyla tokių klausimų. Seniai žinoma, kad kiekvienas maisto produktas turi naudingųjų savybių mūsų organizmui, tačiau kas yra funkcinis maistas, suvokia dar ne kiekvienas.

Funkcinio maisto sąvoka, pasak E. Gavelienės, pirmiausia atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip vadinami maisto produktai ar maisto produktai su tam tikrais maisto komponentas, kurie be tradicinių maistinių medžiagų, esančių  jų sudėtyje, duoda papildomą naudą sveikatai. Pavyzdžiui, žinoma, kad sojos pupelėse esantys izoflavanoidai teigiamai veikia cholesterolio kiekį kraujyje, todėl sojos produktus patariama vartoti norint išvengti širdies ligų, menopauzės simptomų. Taigi soja bei maisto produktai, praturtinti sojos izoflavanoidas, gali būti priskiriami funkciniam maistui.

Funkcinis maistas gali būti originaliai funkcinis. Pavyzdžiui, žuvis yra turtinga polinesočiųjų  omega rūgščių ir yra funkcinis maistas, stiprinantis organizmą  ir pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau, pasak specialistės, gali būti maistas ir padarytas padarytas funkciniu. Pavyzdžiui, pieno produktai su probiotinėmis bakterijomis prisideda prie organizmo atsparumo stiprinimo.

Tad ir kyla klausimas - ar funkcinis maistas yra nauja maisto rūšis.

Kalbant apie mitybą, maitinimąsi atrodo nebeįmanoma nieko naujo išgalvoti, tačiau, anot dietologės, kad ir kaip bebūtų keista, ši tema maždaug kartą per penkerius metus pasipildo naujomis „sensacijomis“. Pastarąjį  dešimtmetį atsirado nauja sąvoka, išskirianti kai kuriuos maisto produktus į atskirą grupę, tai - funkcinis maistas.

Šiandieninis funkcinio maisto apibūdinimas - potencialiai sveikatinantys maisto produktai ar maisto komponentai, kurie gali duoti naudą sveikatai be tradicinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių), esančių jų sudėtyje.

Pastaraisiais metais maisto pramonė aktyviai įsijungė į sveikatinančio maisto gamybos procesą. Ji pradėjo gaminti sveiką biologiškai veikliomis medžiagomis papildytą maistą, darantį teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, pieno produktai su probiotikais, naudingosiomis žarnyno bakterijomis ir maisto skaidulomis teigiamai veikia virškinimą, skatina natūralių organizmo bakterijų veiklą. Duonos gaminiai praturtinami sėlenomis, sėklomis - taip didinamas skaidulų kiekis jose. Maistinės skaidulos yra žarnyno bakterijų maistas, be to, jos padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, lengvina virškinimą.

Toks produktas yra ir jogurtais - rauginto pieno produktas, kuris susidaro bakterijoms fermentuojant pieną. Rauginto pieno produktai, pasak dietologės, įvairių tautų mityboje buvo žinomi seniai. Tačiau daugiau dėmesio šis maistas susilaukė po to, kai 1908 metais Nobelio premiją medicinos srityje už darbus imuniteto srityje gavo Ilja Mečnikovas. Jis tyrė laktobakterijų, esančių jogurte, įtaką bulgarų sveikatai, ir pastebėjo, jog žmonės, dažnai valgantys jogurtą, gyvena ilgiau ir yra atsparesni infekcijoms.

Šiandien mūsų rinkoje pristatoma gausybė jogurtų, papildytų mineralais, „gerosiomis“ bakterijomis probiotikais, cholesterolį mažinančiais augaliniais steroliais. 

Žmones neramina daugelis tų pavadinimų - probiotikai, steroliai. Pasak dietologės, nemažai kalbų pastaruoju metu sukelia probiotikai. Tai gyvosios gerosios bakterijos (laktobakterijos, bifidobakterijos), kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Kiekviena iš probiotinių bakterijų turi unikalių savybių ir savitą poveikį, dėl kurių jos visos yra skirtingos. Jos ypač naudingos tada, kai gerųjų bakterijų žmogaus žarnyne mažėja dėl netinkamos mitybos, patiriant stresą ar vartojant antibiotikus.

Sveikstantiems ir antibiotikais gydytiems ligoniams gydytojai neretai skiria probiotikų kapsulėmis, tačiau bet kurios maistinės medžiagos visuomet geriau įsisavinamos, gaunant jas tiesiogiai iš maisto produktų, pavyzdžiui, jogurtų ir jogurto gėrimų, kurie gaminami naudojant natūralias naudingąsias bakterijas. Tiesa, ne visuose jogurtuose esama gyvų naudingųjų bakterijų, todėl renkantis specialistė pataria atkreipti dėmesį, ar ant pakuotės nurodytas jų kiekis ir ar jų veikimas įrodytas moksliškai. Pavyzdžiui, yra jogurto gėrimų, kurių viename buteliuke be visiems jogurtams įprastų bakterijų yra 10 milijardų unikalių bakterijų Lactobacillus Casei.

Valgant tokį maistą, naudingosios bakterijos nukeliauja į žarnyną ir padeda natūralioms žmogaus bakterijoms susidoroti su neigiamais išorės veiksniais. 

Taigi funkcinis maistas - tai ne nauja maisto rūšis, o tiesiog sąvoka, apibūdinanti maisto produktus ir leidžianti mums pasirinkti tuos, kurie pasižymi vienokiomis ar kitokiomis sveikatai naudingomis savybėmis. Tačiau maisto poveikis sveikatai - tik profilaktinis. Juo, anot specialistės, net uždegiminio proceso nesustabdysime, nors ir valgytume priešuždegiminiu poveikiu pasižymintį maistą, pavyzdžiui, avižas, petražoles ar ženšenį. Todėl protingai elgiasi tie, kurie produktus vartoja profilaktiškai, taip pat drauge su medikų skirtu gydymu.