Šiaulių AVMI specialistai, atlikdami mokestinį patikrinimą dėl PVM permokos grąžinimo, Atskleidė pirkimo – paradavimo sandorį tarp ūkininko ir jo sesers, bandant išsisukti nuo skolų bei užsidirbti iš valstybės susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį.

Lina JUREVIČIŪTĖ

Panašu, kad „Fenikso sindromas“ plinta ne tik tarp įmonių, bet ir tarp fizinių asmenų. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) praneša, kad atlikdami mokestinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo mokesčių inspektoriai išsiaiškino,  jog vienas ūkininkas gudriai apgavo kreditorius ir valstybę. Gyvulius ir turtus seseriai pardavęs ūkininkas „nusirašė“ skolas ir toliau dirbo, kaip dirbęs.

Kad įmonės sukelia tyčinius bankrotus ir „nurašiusios“ skolas įkuria naujas įmones bei užsiima ta pačia veikla – ne naujiena. Vadinamasis Fenikso sindromas (Sukčiavimo modelis, kam įmonių savininkai norėdami atsikratyti įmonės įsipareigojimų perleidžia jos turtą kitoms, dažnai naujai įsteigtoms įmonėms, o pirmajai palieka tik jos skolas. Subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų.) ypač suaktyvėjo ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Ir panašu, kad toks sukčiavimo būdas plinta ne tik tarp įmonių, bet ir tarp vienokią ar kitokią veiklą vykdančių žmonių.

Šiaulių AVMI specialistai išsiaiškino, kad ūkininkas, turėdamas mokestinių skolų valstybei bei įsiskolinimų kreditoriams, pardavė savo turtą (gyvulius, mašinas, traktorius) seseriai. Panašu, kad suktybei ūkininkas ruošėsi gan kruopščiai, nes Vilniuje gyvenanti ir dirbanti ūkininko sesuo, prisiregistravo brolio žmonai priklausančiame bute ir Šiauliuose įregistravo individualią veiklą.

Tikriausiai nereikėtų labai nustebti sužinojus, kokia veikla panoro užsiimti buvusio ūkininko sesuo, -  ogi pieninių galvijų auginimu. Veiklą moteris vykdė ten pat, kur anksčiau vykdė jos brolis. Į darbą buvo priimti buvę ūkininko darbuotojai. Suprantama ir tai, kad sesuo, gyvendama ir dirbdama Vilniuje, pati veiklos nevykdė, o pagal įgaliojimą pavedė broliui (tam pačiam ūkininkui) jos vardu tvarkyti visus finansinius reikalus ir jai atstovauti. 

Šiaulių AVMI suskaičiavo, kad Fenikso sindromu „užsikrėtęs“ ūkininkas, padedamas savo sesers, iš valstybės biudžeto norėjo gauti apie 250 tūkstančių litų. Ūkininkas turėjo į valstybės biudžetą sumokėti beveik 250 tūkstančių litų pardavimo PVM, o turtą įsigijusi jo sesuo Šiaulių AVMI pateikė prašymą grąžinti dėl gyvulių ir ilgalaikio turto įsigijimo susidariusį 250 tūkstančių litų PVM skirtumą.

Maža to, moteris pinigus už įsigytus gyvulius ir turtą pervedė ne į ūkininko, o į jo žmonos banko sąskaitą. Dalis atsiskaitymų buvo vykdoma užskaitiniu būdu. Taip buvo siekiama apsaugoti ūkininką ir jo veiklą nuo finansinių skirtumų bei skolų išieškojimo.

„Mokesčių administratorius vertina ir analizuoja turimą ir iš kitų institucijų gaunamą informaciją. Tai leidžia atpažinti „iš pelenų“ atgimstančius verslininkus. Jeigu yra sunkumų, mokesčių administratorius turi priemonių, kuriomis galima padėti į sunkią padėtį patekusiam tiek ūkininkui, tiek verslininkui. Jeigu PVM planuojantis susigrąžinti mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog dėl jo įsigyto turto būta nesumokėtų mokesčių, jis laikytinas nesąžiningu ir praranda teisę į PVM atskaitą. Paaiškėjus sandorio tikslui – išvengti mokesčių, mokestinės prievolės gali būti perkeliamos susijusiam asmeniui“, - sakė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė.

Patikrinimo metu turtą pardavusio ūkininko mokestinės prievolės buvo perkeltos turtą įsigijusiam susijusiam asmeniui (seseriai), kuriai nepavyks iš valstybės biudžeto neteisėtai gauti beveik 250 tūkstančių litų pridėtinės vertės mokesčio.

„Šiaulių naujienos“ jau skelbė apie tai, kad Šiauliuose yra įmonių, kurios pakilo „iš pelenų“ ir atsikračiusios skolų naštos toliau sėkmingai užsiima ta pačia veikla.

Vienos reklamos agentūros darbuotojai pasakojo turintys „nuolatinių” klientų  – verslininkų, kurie toje pačioje vietoje, užsiima ta pačia veikla, tik pakeičia bendrovės pavadinimą.

„Turime nuolatinių klientų, kurie mūsų darbuotojus pasitinka su šypsena ir neslėpdami sako „susitvarkę” su kreditoriais, todėl reikia pakeisti įmonės pavadinimą. Visiems aišku, ką reiškia tas „susitvarkymas” - bankrutavo, nurašė skolas ir įsteigė naują įmonę. Kadangi naujai įmonei reikia naujo pavadinimo, kreipiasi į mus”, - sakė reklamos agentūros direktorius.

Šiauliuose veikiančios audito įmonės direktorius Statys Grigaliūnas sakė, jog įrodyti tyčinį bankrotą, ypač šiais laikais, kai įmonės turi savo advokatus, gerai išprususius teisininkus, labai sudėtinga.

„Įmonių vadovai, besiruošiantys inicijuoti bankrotą, tam ruošiasi iš anksto, todėl įrodyti, kad įmonės bankrotas sukeltas tyčia, labai sunku”, - pažymėjo S. Grigaliūnas.

Specialistas sakė, kad dažnai tyčia bankrutuojančios įmonės neturi jokio vertingo turto. Dažniausiai patalpas nuomojasi, įranga ir įrengimai būna pirkti skolon. Taigi bendrovė bankrutuoja beveik nieko neprarasdama, nurašomos skolos kreditoriams ir nesąžiningi verslininkai netrukdomi ir be skolų grįžta atgal į verslą.

Per 2009 metų  antrą pusmetį ir šių metų pirmą ketvirtį  Valstybinė mokesčių inspekcija teisėsaugininkams perdavė  apie 70 atvejų, susijusių su galimai tyčiniais bankrotais, įskaitant atvejus, susijusius, su Fenikso sindromu.

„Siekdama nustatyti neteisėtus mokesčių mokėtojų veiksmus Valstybinė mokesčių inspekcija  atidžiai stebi ir analizuoja situaciją rinkoje: analizuojami vykdyti sandoriai prieš bankroto procedūras, stebimi nauji rinkos dalyviai, analizuojami duomenys apie darbuotojų judėjimą tarp įmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija yra įdiegusi atitinkamas veiklos procedūras: rizikingi mokesčių mokėtojai yra nustatomi vykdant naujų PVM mokėtojų registravimo kontrolę, atrenkami pagal numatytus rizikos kriterijus bei identifikuojami vykdant funkcijas, susijusias su nepriemokų išieškojimu. Tyčiniai bankrotai dažniausiai susiję su nesumokėtomis mokesčių sumomis, todėl nepriemokos susidarymo priežasčių analizei yra skiriamas ypatingas dėmesys. Apie mokesčių vengimo minėtaisiais būdais atvejus Mokesčių inspekcija informacijos taip pat gauna ir iš kitų institucijų, gyventojų bei verslininkų, nukentėjusių dėl tokių veiksmų. Bendradarbiavimas su verslu bei kitomis kontroliuojančioms institucijoms šioje srityje labai svarbus” - pažymėjo A. Klerauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas sako, kad bendra „feniksų” mokestinės nepriemokos suma siekia 173 milijonus litų. Iš jų  apie 10 milijonų litų valstybei skolingi Šiaulių apskrityje mokesčių vengiantys mokėti „feniksai”.

Kaip sakė  A. Klerauskas, dėl tyčinių bankrotų ir „feniksų” labiausiai nukenčia tokių įmonių darbuotojai, bankai ir kiti verslo subjektai.

„Nesąžiningi rinkos dalyviai, pasirinkdami ir taikydami Fenikso sindromo modelį, siekia išvengti ne tik mokestinių prievolių valstybei, bet ir įsipareigojimų savo verslo partneriams. Būtent siekis išsisukti nuo įsipareigojimų verslo partneriams vykdymo yra viena iš priežasčių, kodėl imamasi taikyti Fenikso sindromo modelį. Paprastai verslininkai atsakomybę už mokesčių vengimą vertina kaip didesnę riziką, todėl stengiasi juos mokėti. Vis dėlto Mokesčių inspekcija bet kokį šio sindromo atvejį vertina vienodai: tiek vienu, tiek kitu atveju tai sukelia grandininę reakciją ir sudaro verslo subjektų tarpusavio atsiskaitymų krizę. Vadinasi, nemokių bendrovių daugėja, jos negali atsiskaityti ne tik su verslo partneriais, bet ir sumokėti mokesčius”, - pasakė A. Klerauskas.  

Vadimo SIMUTKINO nuotr.