Romualdas BALIUTAVIČIUS
Guru vadinamas dvasinis mokytojas pagal induizmo ar budizmo tradiciją. Paprastai tai didelių dvasinių aukštumų pasiekęs asmuo, turintis savo
mokytinių. Kartą šitoks guru atsibeldė ir į mūsų ramų provincijos miestelį...
Apie jo atvykimą kelias savaites skelbė savadarbės afišos, iškabinėtos ant medžių, autobusų stotelių, pastatų sienų, viešųjų tualetų ir apšvietimo stulpų. Afišos teigė, jog per savaitę atvykėlis, kuris, pasirodo, beturįs Tibeto universiteto bei dviejų Himalajų aukštųjų dvasinių profesinių technikos mokyklų baigimo diplomus, dargi iš visiško stuobrio padarys stebuklą: išvalys čakras, harmonizuos aurą, atvers trečiąją akį, o kartu – ir kiekviename individe snaudžiančias fantastines galias! Sutartą dieną sutartoje vietoje susirinko daugiau kaip du šimtai nepraradusiųjų vilties pagerinti savo reitingus Kosmoso vertybių hierarchijoje.
Guru puikiai šnekėjo rusiškai, todėl labiau priminė saulėje įdegusį slavų kilmės žmogėną negu ateivį iš Indostano pusiasalio. Dvasinis mokytojas daug šypsojosi, rodydamas seniai stomatologo dėmesio reikalaujančius dantis, ir į save leido kreiptis trumpai bei paprastai: Jo Dieviškoji Šventenybė Svamis Svyla Branguspadas Charia Šalaputris.
Jau per pirmąjį užsiėmimą paaiškėjo, kad sumokėtų 500 litų už „abonementą” neužteks, nes guru „atsijojo” klausytojus, kuriems reikalinga demonų išvarymo procedūra - egzorcizmas. Visų nuostabai, neatsirado nė vieno neapsėsto demono. Norintieji atsikratyti nematomų įnamių turėjo susimokėti guru papildomai po 300 litų. Vieni pašiurpę iš karto vėrė pinigines, kiti dievagojosi pinigus atnešią kitą kartą.
Kitą dieną šamanas iš Indijos mokė atsipalaidavimo meno. Iš pradžių jo vadovaujami visi kvėpavo per kairiąją, po to – tik per dešiniąją šnervę. Ši paslauga kainavo juokingai nedaug – už kokius apgailėtinus 99 litus. Po to gurus pasikvietė vieną kursantą prieš auditoriją ir pademonstravo kitą atpalaiduojantį pratimą: priėjusiam liepė pasilenkti į priekį, užsimerkti bei plasnoti rankomis. „Pasakok, ką jauti?” - paliepė guru. - „Lyg būčiau gulbė: skrendu ir iš aukštai atsiveria pasakiškos panoramos”, - susižavėjęs atsakė apie pusantro šimto sveriąs, pliktelėjęs tipelis, kur kas labiau panašus į keptą kimštą kalakutą...
„Ir aš noriu! Ar galima ir man pabandyti?” - pasigirdo iš visų pusių.
Guru oriai linktelėjo galva: jis neprieštaravo. Jis geras. Juk tam ir atvyko. Ir žmonės ėjo, ir mosavo įsivaizduojamais sparnais, ir buvo dėl to baisiai patenkinti. Tai bent guru! Ot, talentas!
Po to sekė auros harmonizavimas. Vos už 450 litų. Kaip teigė dvasinis mokytojas, vaistai atsieina kur kas brangiau. Ir visi pritariamai linkčiojo galvomis ir tiesė jam banknotus: Rytų išmintis, kaip ir kortos čigonės rankose, klysti negali!
Kitą dieną sekė energetinių centrų-čakrų atidarinėjimas, kurias virtuozas iš Rytų atidarinėjo daug greičiau nei įgudęs restorano padavėjas šampano butelius. „Koks nuostabus auksinis švytėjimas”, - gėrėjosi guru naujai atsivėrusia mokytinio čakra. Žinoma, visi kiti šito nematė, bet tikėjo: jeigu jau dvasinis mokytojas taip kalba, vadinasi švytėjimas iš tikrųjų nepaprastas! Ir meldė jį greičiau išvalyti užsikimšusius it senus dūmtraukius energetinius kanalus... Taksa – 200 litų. Ne itin daug, jeigu neimtume domėn, kad žmoguje tokių čakrų – net septynios.
Pertraukų tarp ilgų užsiėmimų metu guru mokytiniai vienas kitam demonstravo savo galias: gydė rankomis, užkalbėjo nuo piktos akies, biorėmeliais ieškojo plyšių auroje, dalijosi meilės gėrimų receptais, aiškino pranašingų sapnų reikšmę, spėjo ateitį, bendravo su mirusiųjų sielomis ir pan.
Tačiau buvo ir grupelė nepatenkintųjų, kuriai neformaliai vadovavo jau minėtasis apkūnus plikis. „Šitiek pinigų sukišta, o jokio progreso! - garsiai šaukė anas per pertraukas. - Kur žadėtos galios? Kur antgamtiniai sugebėjimai: teleportavimasis, levitacija, telekinezė? Mus tiesiog apšovė! Vieningai reikalaukime grąžinti įmokėtus pinigus!”
Vis dėlto vienybės tarp susirinkusiųjų nebuvo. Be to, daugelis buvo įsitikinę, jog šitaip keršijama guru, nes kai vakar tas, demonstruodamas išėjimo į astralą būdus, bandė apkabinti ir suspausti plikio pilvą (neva, po to, staigiai atsipalaidavus, dvasia „katapultuojasi” iš kūno), plikis tik triukšmingai išleido susikaupusias dujas. Tarp susirinkusių kilo smagaus juoko banga, o nedidelio incidento kaltininkas, išraudęs ir niūrus kaip žemė, sugrįžo į savo vietą. Nuo tada jis kas kartą rodė nepasitikėjimą guru, garsiai kritikavo, dargi išdrįso paprašyti grąžinti įmokėtus pinigus už papildomas paslaugas. Brendo konfliktas.
Guru tik graudžiai šypsojosi. „Mano sūnau, pinigai dar nė vienam neatnešė laimės, - kalbėjo jis atlaidžiai. - Galėčiau grąžinti, bet gali būti, kad juos panaudosi blogiui bei tolesnei savo vidinio „aš” destrukcijai. Šito negaliu leisti...”
Artėjant paskutinei užsiėmimų dienai guru oponentų stovykla augo tiesiog akyse. Gal todėl, jog praėjus pirmam susižavėjimui, daugelis pamatė, kad žadėtųjų paranormalių savybių jie taip ir neįgavo.. Ir nors guru kvietė apsišarvuoti kantrybe bei tęsti pratybas, o porą gabiausiųjų dargi teigė pasiimsiąs su savimi į ašramą Indijoje, iš esmės tai nieko nekeitė. Materialusis pradas žmonėse buvo stipresnis, ir dargi patys nedrąsiausi vis dažniau viešai svarstė galimybę susigrąžinti guru atiduotus pinigus.
Prieš paskutiniojo užsiėmimo pradžią maištininkų vadas plikis išėjo prieš sėdinčią auditoriją. „Kad ir ką bekalbėčiau, visi pritarkite ir audringai palaikykite“, - paprašė susirinkusiųjų.
Netrukus pasirodė jis, dvasinis mokytojas. „Daugelis žmonių neieško dvasinių vertybių, - liūdnai kalbėjo atsisveikindamas. - Todėl turiu jus palikti ir nešti šviesą kitiems...”
„Tai todėl, kad žmones apgaudinėja šarlatanai. Štai tikras Tibeto guru siūlo pigiai įsigyti ypatingo gėrimo, padaryto iš šventųjų Tadžmahalo karvių pieno, kuris čakras atidaro per penkias minutes! Kam vargti metų metus, kai rezultatas ranka pasiekiamas? Žmonės ne kvaili. Ir aš pats šio magiško gėrimo įsigijau, beje, daug pigesnio, nei jūsų paskaitos...” - gudravo plikis rodydamas butelį su balzganos spalvos skysčiu.
„Nesąmonė, - nukirto guru. - Joks pienas neatvers čakrų, o vien tik ilgos dvasinės pratybos plius mano metodika. Dar Svamis Origamis Geraputra yra pasakęs, jog...”
„O jūs gėrėte, kad šnekate? Kam eiti aplinkui, kai yra tiesesnis kelias?” - plikis toliau provokavo guru, kol tas nusileido ir audringai susirinkusiųjų raginamas demonstratyviai susikratė buteliuko turinį.
„Ir kur gi efektas? - ironiškai išsišiepė. - Jo nėra! Nes būti negali! Tokie šarlataniški paistalai neturi nieko bendro su... su...” Staiga guru veide dingo ironija, kažkas sugurgėjo viduriuose ir jis tekinas metėsi prie išėjimo. Susirinkusieji girdėjo, kaip dvasinis mokytojas nušlepsėjo koridoriumi tualeto link ir kaip audringai magiškas gėrimas vieną po kitos atidarinėjo jo užsikimšusias čakras...
„Luktelėkime pusvalandį, - tarė plikis, - nieko neatsitiks.”
Po pusvalandžio guru nedrąsiai pravėrė duris, bet, apsisukęs, ir vėl leidosi į tualetą... Išbalęs jo veidas mokytiniams pasirodė negreit...
„Jūsų šventenybe, bėgiosite dar ilgai, kol plačiai pasklis gandas, kad jūs – viso labo tik apsišaukėlis ir dvasinis šiknius. Iki vaistinės – kelias tolimas ir jums, ateiviui iš saulėtojo Indostano, greičiausiai nežinomas... Todėl vaistus nuo viduriavimo teks pirkti čia ir dabar”, - opozicijos lyderis pamojavo tablečių pakuote.
Dvasinis mokytojas sustaugė it pašautas vilkas ir dar kartą nėrė pro duris. O kai eilinį kartą sugrįžo, jis visai nebepanašėjo į nuo snieguotų Himalajų viršūnių nužengusį pusdievį, greičiau į paprastą diarėjos kamuojamą žmogelį, kuriam žūtbūt reikėjo pagalbos.
„Kiek man tas kainuotų?” - tyliai paklausė guru.
„Visa, ką tamstelė iš mūsų išviliojote apgaulės būdu”, - tarė plikis žvilgsniu rodydamas į išpampusį juodąjį guru portfelį su pinigais. Buvę guru mokytiniai pritariančiai suūžė.
„Bet juk taip neteisinga!” - sušuko jo šventenybė.
„Dar ir kaip teisinga: maža neteisybė padarys di-i-idelį gerą darbą! - nesileido į bergždžias diskusijas opozicijos lyderis. - Tai kaip?”
P. S.
„Ar galiu sužinoti magiškojo gėrimo sudėtį?” - paklausiau jo, kai sugirdę eksguru tabletes išėjome laukan.
„Anokia čia magija - grynai liaudiška priemonė: raugintų kopūstų „rasalas”, mielės, pienas, sauja cukraus skoniui pagerinti...” - vardijo ingredientus opozicijos lyderis žingsniuodamas šaligatviu.
