Valstybinė bendrovė LESTO slepia nuo savo vartotojų, kad šie galėjo permokėti už elektros energijos suvartojimą.
Vigitos JUODVALKIENĖS montažas

Mindaugas LAURINAITIS

Valstybės įmonei LESTO, prieš kelerius metus pakėlusiai elektros perdavimo kainas ir apie tai įstatymų numatyta tvarka laiku neinformavusiai savo klientų, gali tekti grąžinti krūvą pinigų. Pirmoji kregždė – viena Šiaulių įmonė, kuri Panevėžio apygardos teisme pasiekė pergalę prieš monopolininkus. Teismas įpareigojo bendrovę LESTO Šiaulių įmonei grąžinti permoką, sumokėti palūkanas ir atlyginti teismo išlaidas.
Nors tie patys įstatymai galioja ir visiems kitiems LESTO klientams, tačiau monopolininkai suinteresuoti nutylėti apie jiems nepalankų teismo sprendimą ir nuo klientų slepia informaciją apie neteisėtai padidintas kainas.  

Priteisė daugiau nei 5 tūkstančius litų
Neseniai Panevėžio apygardos teismas vienai Šiaulių miesto įmonei iš valstybės įmonės LESTO priteisė kiek daugiau nei 3 tūkstančius litų skolos, beveik pusantro tūkstančio litų palūkanų, 680-ies litų permoką už elektros energiją ir šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2011 metų rugsėjo 11 dieną) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dar tris su puse tūkstančio litų bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat elektros tiekėjai dar turės atlyginti ir 2 tūkstančius litų bylinėjimosi išlaidų, kurias verslininkai patyrė apeliacinės instancijos teisme.

Išrašė didesnes sąskaitas
Elektros tiekėjai kainas už elektros suvartojimą pakėlė 2009 metų sausio 1 dieną, bet apie tai laiku neinformavo savo klientų. Elektros energetikos įstatymas numato, kad norėdami didinti kainas, elektros tiekėjai apie tai turi paskelbti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kainų pakeitimo, o naujus įkainius gali pradėti skaičiuoti tik nuo mėnesio pirmos dienos.
Į teismą kreipęsis verslininkas tikino, kad jie didesnes sąskaitas gavo jau už 2009 metų sausį, nors teisiškai pagal naujus įkainius paskaičiuotos sąskaitos turėjo būti išrašomos tik nuo tų pačių metų balandžio mėnesio. Anot verslininkų, už pirmus tris mėnesius elektros tiekėjai pasiėmė daugiau, nei jiems priklausė, nes apie kainų didinimą iš anksto nepranešė. Taip pat bendrovė LESTO net šešerius metus „nepastebėjo“, kad Šiaulių įmonei taiko visiškai kitokius tarifus, nei buvo nurodyta pasirašytoje sutartyje su klientu.

Atvirumu nesublizgėjo
Kreipėmės į valstybės įmonę LESTO ir norėjome pasiteirauti, ar ir kiti bendrovės klientai turi teisę reikalauti, kad elektros tiekėjai jiems sugrąžintų permokėtas sumas? Juk minėta įstatymo nuostata, kad apie kainų padidėjimą turėjo būti viešai paskelbta prieš tris mėnesius, galioja ne tik visoms įmonėms, bet ir privatiems asmenims, o naujus, didesnius įkainius nuo 2009 metų sausio 1-osios LESTO taikė visiems klientams...

Komentuodami šią situaciją bendrovės LESTO atstovai nepasižymėjo dideliu atvirumu. Paaiškinta, kad teisminis ginčas dar nėra galutinai pasibaigęs ir šios informacijos atskleisti viešai ar komentuoti bendrovė esą neturinti teisinio pagrindo.
Šią situaciją paprašėme pakomentuoti advokato V. Barkausko, kuris teismuose atstovavo Šiaulių įmonei. „Šiuo atveju bendrovė LESTO gali per tris savaites kreiptis į Kasacinį teismą, jeigu šis teismas skundą patenkins, prieš tai įsigaliojęs Panevėžio apygardos teismo sprendimas bus atšauktas. Tačiau kol kas bendrovė turi vykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą“, - teigė advokatas.
Paklaustas, kiek tokių skundų Kasacinis teismas paprastai patenkina, V. Barkauskas atsakė, kad paprastai yra patenkinama tik apie ketvirtadalis skundų.

Monopolininkų sąžinės reikalas
Pasak V. Barkausko, elektros tinklai teisiškai nėra įpareigoti įspėti savo klientų dėl tokių teisminių ginčų bei išmokėtų permokų, tačiau kyla klausimas: ar taip turėtų elgtis valstybinė bendrovė? Atsakomybė prieš savo klientus yra paliekama bendrovės vadovų sąžinei.
Juk jeigu visiems klientams Lietuvoje kaina už suvartotą elektros energiją net keletą mėnesių buvo skaičiuojama per didelė ir visi jie kreiptųsi į teismus, tai bendrovei LESTO gali tekti visoms įmonėms ir visiems privatiems klientams ne tik grąžinti permokas, bet ir atlyginti teismo išlaidas. Tai ar ne pigiau įmonei būtų viešai pranešti, kad įvyko klaida, ir grąžinti žmonėms bei įmonėms neteisėtai surinktus pinigus?   

Pasitikėjimas baigėsi
„Gyvename demokratinėje valstybėje, mokame ir taip milžiniškus mokesčius, bet paaiškėja, kad valstybinė bendrovė, monopolininkė, neteisėtai pakelia kainas ir tyli, manydama, kad vartotojai nepastebės ir sumokės. Nesuprantu, kaip taip galima elgtis, kaip tuomet galima kuo nors pasitikėti, jeigu jau valstybės įmonė mausto mokesčių mokėtojus vidury dienos?“ - pasipiktinimo neslėpė bylą elektros tinklams iškėlęs verslininkas.
„Be to, tik po šešerių metų sužinojome, kad elektros tinklai mums skaičiavo nediferencijuotus elektros įkainius, nors sudarydami sutartį buvome pasirinkę kintamus tarifus. Pasitikėjome šios bendrovės darbuotojais, tačiau dabar matome, kuo tas pasitikėjimas baigėsi – sumokėjome jiems daugiau nei šešis tūkstančius litų tiesiog veltui“, - apmaudo dėl tokios neteisybės neslėpė įmonės vadovas.

Autoriaus nuomonė
Jau seniai įpratome pirkdami parduotuvėje perskaičiuoti grąžą, o išeidami iš jos pasiimti ir pirkimo čekį, kad vėliau galėtume patikrinti, ar prekė kasoje kainavo tiek pat, kiek lentynoje. Tačiau daugelis iš mūsų patys negalime susiskaičiuoti, kiek turėtume mokėti už vandens pašildymą, nes tos sudėtingos formulės įkandamos ne kiekvienam.
Iki šiol pasitikėdavome ir elektros tiekėjų pateikiamomis sąskaitomis ar kainomis ir nė mintis nekilo, kad valstybės įmonė, monopolininkė, galėtų vidury baltos dienos „išmaudyti“ visą Lietuvą – ir verslo įmones, ir visus gyventojus: pensininkus, vaikus auginančias šeimas, dirbančiuosius ir bedarbius.

Keisčiausia ne tai, kad įmonė galėjo pražioplinti įstatymo numatytus terminus ir naujas, didesnes kainas pradėti taikyti per anksti. Stebina įmonės vadovų ir atsakingų asmenų nenoras paaiškinti žmonėms susidariusią situaciją ir grąžinti tai, kas nepriklauso jų vadovaujamai įmonei.

Užuot taikiai susitarus, su klientais bylinėjamasi teismuose, nuo visuomenės savo klaidas bandoma nuslėpti prisidengiant klientų konfidencialumu ar parašytu kasaciniu skundu. Juk joks kasacinis skundas nedraudžia komentuoti dabartinės situacijos ir pripažinti, kad šiuo metu Panevėžio apygardos teismo sprendimas yra galiojantis, tad juo būtina vadovautis.
Svarbiausiai paaiškinti žmonėms, ar jie gali tikėtis atgauti permokėtus pinigus taikiai, ar visi turi masiškai užplūsti advokatus ir teismus?

Aiškumo ir atvirumo iš valstybės įmonės monopolininkės tikisi visi klientai. Ir tai turi suprasti tokioms įmonėms vadovaujantys veikėjai. O jeigu nenori dirbti skaidriai ir atvirai – vertėtų susimąstyti, kur jų vieta: prie valdiškos įmonės vairo, ar šalia tų, kurie nieko nedirbdami važinėjasi juodais „mersais“ ir dabinasi auksinėmis „cipūromis“.