Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT – LT) įspėja, kad pastarosiomis dienomis žmonės gauna vis daugiau elektroninių laiškų, prie kurių pridedama suklastota sąskaita ir zip archyvas su kompiuteriniu virusu infekuotu failu. Atidarius prie elektroninių laiškų prisegtus priedus, virusas yra aktyvuojamas ir jis iš karto užkrečia kompiuterį. El. laiškai platinami iš virusų infekuotų kompiuterių, siunčiančių didelį kiekį elektroninių laiškų be vartotojo žinios.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
RRT primena, kad kompiuteriniai virusai – tai kenkėjiškos kompiuterių programos, sukeliančios žalingus padarinius. Jie gali sugadinti kompiuteryje esančią informaciją, atlikti atakas prieš kitus kompiuterius, nulemti tinklų perkrovas arba perimti jų valdymą.
Patariama neprarasti budrumo
Šiaulietis informacinių technologijų inžinierius Marius Šilinskas perspėja, kad negalima atidaryti el. laiškų, prie kurių prisegti failai baigiasi galūne exe, cmd, bat, vbs ir pan. arba jei neatpažįstate siuntėjo. „Šiuos failus reikia iš karto trinti, nes tai gali būti vykdomasis failas, iš kurio paleisti virusą labai paprasta“, - pataria specialistas.
Pasak M. Šilinsko, apsisaugoti nuo elektroniniu paštu platinamų virusų praktiškai neįmanoma: „Žinoma, galima uždėti filtrus, kad blokuotų tam tikrus adresus, tačiau siuntėjai dažnai susigalvoja naujų adresų, kurių užblokuoti praktiškai neįmanoma. Vienintelis apsisaugojimas – neprarasti atidumo ir nuolat sekti pranešimus apie pastebėtas masiškai plintančias virusines atakas. Taip pat patarčiau neprarasti budrumo ir antivirusinėms programoms pranešus apie pastebėtą virusą - iš karto jį ištrinti ir jo neignoruoti.“
IT inžinierius išskiria pagrindinius požymius, rodančius, kad kompiuteris virusu užsikrėtė: „Sulėtėjęs darbas, šokinėjančios nežinomos lentelės, draugus pasiekiantys el. laiškai, kurių jūs nesiuntėte - tai pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad kompiuteriui kažkas negerai.“
Tokiais atvejais M. Šilinskas pataria atnaujinti antivirusinę programą ir paleisti pilną skenavimą, kreiptis į kompiuterius tvarkančius asmenis, įmones arba papildomos informacijos, kaip apsisaugoti nuo virusų, ieškoti internete.
Užvaldyti 526 kompiuteriai
M. Šilinsko teigimu, virusines programas kuria nusikalstamos grupuotės, įvairios organizacijos ar fiziniai asmenys.
„Dažniausiai tam tikri asmenys gauna užsakymus platinti virusus internetiniais tinklalapiais, už kuriuos jiems dažniausiai yra nemažai sumokama. Aktyvavę virusą jie gali prisijungti prie įvairiuose kompiuteriuose esamų duomenų ir, pavyzdžiui, gauti jūsų elektroninės bankininkystės kodus ir taip ištuštinti sąskaitas. Taip pat gali sugadinti programinę, retesniais atvejais - techninę kompiuterio įrangą. Dažniausiai taip elgiamasi siekiant pasipelnyti arba tiesiog dėl asmeninio intereso norint išbandyti savo programavimo sugebėjimus“, - sako M. Šilinskas.
CERT – LT duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį ištirti 7373 incidentai elektroninėje erdvėje. Užregistruota 3310 incidentų, susijusių su pavojingomis interneto įrenginių saugumo spragomis. Daugiausiai incidentų užregistruota susijusių su kompiuterių naudotojų įrenginiais, tokiais kaip tinklo maršruto parinktuvai ir pan.
Per šį laikotarpį CERT – LT užregistravo 3310 pavojingų saugumo spragų ir 526 kompiuterių užvaldymo atvejus. Remiantis gautais tyrimo duomenimis galima teigti, kad dauguma aptiktų užvaldymo atvejų buvo atlikti automatizuotomis priemonėmis, susijusiomis su prastai apsaugota įranga internete. Iš viso Informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys gavo 35 pranešimus, t. y. 23 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
