Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros lektoriaus K. Šmigelsko, pasaulyje kas penktam žmogui būdingas D asmenybės tipas.
Asmeninio archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vis dažniau atsiradusių ligų priežastys aiškinamos ne tik fiziologiniais, bet ir psichologiniais ypatumais. Atskleista, kad vienas iš psichologinių veiksnių, dėl kurio gali būti susergama tam tikromis ligomis, yra žmogaus asmenybės tipas. Tyrimais įrodyta, kad turintiems D tipo asmenybės savybių žmonėms prognozuojamas trumpesnis gyvenimas. Šiuo metu pasaulyje kas penktas žmogus priskiriamas D asmenybės tipui. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros lektoriaus Kastyčio Šmigelsko, panaši situacija yra ir Lietuvoje.

Neigiamos emocijos ir socialinis varžymasis
D tipo žmogus turi specifinį elgsenos tipą, nors dar nėra visiškai aišku, ar tai stabilus nuolatinis asmenybės tipas, ar tik tam tikrų elgsenos ypatumų visuma. Anot K. Šmigelsko, D tipui priskiriami žmonės linkę į neigiamas emocijas – jie ilgiau savyje išlaiko neigiamas emocijas, jomis gyvena ir taip kuria bendrą neigiamą savo nuotaiką.
Be to, D tipui taip pat būdingas ir socialinis varžymasis. Reikėtų pabrėžti, kad D tipas apima būtent abu šiuos komponentus – neigiamą afektą ir socialinį varžymąsi, o D raidė šiame tipe reiškia „distresą“ (ilgai užtrunkantį stresą).
„Neigiamos emocijos gali būti labai kasdienės ir įprastos – žmogus dažnai jaučiasi nervingas, greičiau susierzina, į daugelį dalykų žiūri liūdnai, jo kasdieniniame gyvenime vyrauja blogos nuotaikos. Kitos D tipo žmogaus savybės pasireiškia socialiniu varžymusi. Toks žmogus bijo ar sąmoningai vengia bendrauti su aplinkiniais net ir tada, jei tai yra artimi žmonės. Gali būti, kad D tipo žmogus bendrauja su savo artimaisiais, bet su jais vengia kalbėti apie savo problemas. Paprastai tokie žmonės su kitais neanalizuoja savo sunkumų ir nebando ieškoti išeities, kaip tuos sunkumus būtų galima išspręsti“, – aiškina K. Šmigelskas.
Visuomenėje socialinis varžymas, anot K. Šmigelsko, gali reikšti, kad žmogus paprasčiausiai yra nedrąsus, vengiantis eiti į kontaktą, varžosi bendrauti su mažai pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis. Tokiam žmogui gali būti ypač sunku pasiryžti gatvėje ko nors paklausti, nes tokioje situacijoje jis jaučiasi gėdingai ar kvailai, kad kažko nežino ir turi klausti kitų.
„D tipo asmenybei būdingas neigiamų emocijų kaupimas ir kartu socialinis varžymasis. Dažnai sunku nuspręsti, ar žmogus yra D tipo asmenybė, ar iš tikrųjų tik turi D tipo bruožų. Tačiau gera žinia ta, kad D tipo asmenybės savybės gali būti laikinos ir laikui bėgant keistis“, – pastebi K. Šmigelskas.

D tipas – ir šeimoje išmokstamas elgesys
Pasak K. Šmigelsko, priklausomai nuo auklėjimo ir šeimos aplinkos, formuojasi nauja savarankiška asmenybė. Jau vaikystėje žmogus mokomas bendrauti su tėvais, bendraamžiais, kitais žmonėmis. Pagal šį bendravimo modelį jis vėliau bendrauja ir visuomenėje.
„Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti šeimą, kurioje tėvai apie sunkumus tarpusavyje nekalba arba kalba paslapčiomis ir vaikai to negirdi. Tada tikėtina, kad vaikas, būdamas jau suaugęs, iki tol neugdęs bendravimo ar atviresnio problemų sprendimo savybių su artimiausiais žmonėmis, jam nepalankioje aplinkoje bus įpratęs jas nutylėti. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad jaunas žmogus daugelio dalykų išmoksta šeimoje per savo pirmuosius 10–15 metų ir jam tėvų auklėjimas ir namų aplinka yra labai svarbūs“, – aiškina K. Šmigelskas.
Kaip žmogus prieina prie žmogaus, ar moka bendrauti, kaip save pateikia, ar gali kalbėti apie savo problemas, ar moka ieškoti pagalbos – tai daug pasako apie žmogaus charakterio savybes. Visi šie bendravimo ypatumai, anot K. Šmigelsko, dažniausiai yra išmokstami. Tai reiškia, kad D tipo žmogus ar turintis D tipo asmenybės savybių gali keistis.
„Tarp studentų yra pastebėta, kad D tipas yra labiau paplitęs nei įprastoje populiacijoje ir tai pirmiausia gali būti susiję su socialinio varžymosi komponente. Taip gali būti todėl, kad jaunas žmogus į aukštojo mokslo įstaigą patenka iš tėvų namų – tarsi iš „šiltnamio“, kuriame jis augo ir kuriame jam nuolat galėjo padėti tėvai. Patekus į aplinką, kurioje reikia būti savarankiškam – pačiam eiti, klausti, ieškoti, žiūrėti, kai kuriose situacijose pasirodyti nepatogiai, bet viską daryti pačiam, iškyla socialinio varžymosi problemos, tiksliau - aplinkybės, kuriose reikia tą varžymąsi įveikti“, – aiškina K. Šmigelskas.

Reikia keisti požiūrį
Pasak K. Šmigelsko, dažnai D tipo žmonės yra pesimistai, kurie kiekvienoje situacijoje įžiūri daugiausia neigiamus dalykus.
„Pavyzdžiui, galėtų būti paprasčiausias darbo netekimas. Jei žmogus, netekęs darbo, nuolatos tik manys, kad tai labai blogas dalykas, tai jis pats jausis dar blogiau. Į šią situaciją reikia pažvelgti iš kitos pusės ir pamąstyti, kad nors ir darbo netekimas nėra geras dalykas, nes dabar neaišku, kiek laiko teks ieškoti darbo, tačiau galima tikėtis, kad naujas darbas bus geresnis ir geriau apmokamas. Daug priklauso nuo to, kaip žmogus žvelgia į neigiamas gyvenimiškas situacijas ir kaip ilgai jas išgyvena. Galima išmokti keisti požiūrį, nors protas ir emocijos kartais nesutampa: pavyzdžiui, žmogus gali suvokti, kad esamoje situacijoje neturėtų pykti, tačiau emocijos prasiveržia ir jis supyksta. Neigiamo afekto komponentės įtakojimas labai sudėtingas, tačiau įmanomas. Specialistas žmogų gali pamokyti, kaip lengviau reaguoti ar susidoroti su netikėta situacija, kokių veiksmų imtis, kad blogos emocijos nebūtų tokios stiprios ir užtrunkančios“, – aiškina K. Šmigelskas.
Gali padėti ir šalia esantys žmonės, tačiau, anot K. Šmigelsko, ne tiek jie, kiek pats žmogus keičia savo savybes, taip pat ir būdingas D tipui.
„D tipo asmenybės žmonių motyvacija – kritinis veiksnys. Vienam žmogui gali pakakti artimųjų rūpesčio ir palaikymo, kitam gali praversti knygos, kuriose kalbama apie sveikatą (kūno ir dvasios) ir jos gerinimą, o dar kitam gali prireikti ir psichologo pagalbos – nors ir ji sėkmės negarantuoja. Taip yra, nes ne visi vienodai priima pagalbą ar nevienodai nori keisti savo gyvenimą“, – teigia K. Šmigelskas.

Neigiamos emocijos skatina ligų atsiradimą
Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad D asmenybės tipo paplitimas tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų yra didesnis nei tarp sveikų žmonių. D tipo asmenybė siejama su padidėjusia hipertenzijos, infarkto, kitų širdies ligų rizika.
Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos – viena dažniausių mirties priežasčių: 2013 metais mūsų šalyje 56 procentai mirčių buvo registruojama dėl kraujotakos sistemos ligų. Anot K. Šmigelsko, sergantys šiomis ligomis asmenys turėtų pagal galimybes vengti neigiamų emocijų, tiksliau - stengtis, kad jos neužtruktų pernelyg ilgai, kadangi tai pablogina ligos eigą.
„Žmoguje su D tipo elgsena per daug aktyvinama simpatinė nervų sistema, dėl to organizme dažnai išsiskiria streso hormonai, o ilgainiui ima silpnėti imunitetas. Pastebėta, kad dėl to kenčia ir širdies kraujagyslių sistema“, – sako K. Šmigelskas.
Tyrimai rodo, kad D tipo asmenys dėl negalavimų ilgai delsia kreiptis į gydytojus, linkę prasčiau vertinti savo ligą, rečiau tiki, kad gydymas bus sėkmingas, dažniau nepasitiki gydytojais, todėl nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir paskirtų vaistų vartojimo.
„D tipo žmonės pablogina savo sveikatos prognozę, nes jie pasižymi šiokiu tokiu priešiškumu ir skepticizmu dėl gydytojų ir kitų žmonių pagalbos, tai ne tik apsunkina gydymo eigą, tačiau taip pat gali tapti ir nesėkmingo gydymo priežastimi“, – teigia K. Šmigelskas.

Fizinė ir psichologinė sveikata
Pasak K. Šmigelsko, D tipas gali būti susijęs ne tik su fizine, tačiau ir su psichologine žmonių sveikata. Tokie žmonės labiau pasižymi padidėjusiu stresu, nerimu ir depresija. Taip pat nustatyta, kad šį asmenybės tipą turintiems pacientams yra kur kas labiau būdingas didesnis antidepresantų, nerimą mažinančių ir migdomųjų vaistų vartojimas.
D tipo asmenybė dažnesnė ne tik tarp širdies ir kraujagyslių ligų pacientų, bet ir tarp sergančių kitomis ligomis žmonių, tarp studentų, moksleivių.
„D tipo asmenybė linkusi nesilaikyti gydytojų nurodymų, nes iš anksto yra nusiteikusi, kad situacija nepagerės. Jei gydytojas dėl kraujotakos sistemos sutrikimų rekomenduos atsisakyti rūkymo, toks žmogus dažniau nesilaikys gydytojo nurodymų, nes vyraujančios pesimistinės nuotaikos nuteikia, kad gyvenimas vis tiek nepagerės, todėl tokie žmonės sunkiai atsikrato žalingų įpročių“, – aiškina K. Šmigelskas.