Privatūs ekspertai, išplovę bendrovės „Rėkyva“ atsakomybę, siūlo vieną iš didžiausių šalies ežerų paversti pelke.

Gendrūta KLERIENĖ

Nors ne viena mokslininkų grupė išvadose skelbia, jog durpes Rėkyvos ežero pakrantėje kasanti danų kapitalo bendrovė „Rėkyva“  kelia grėsmę Rėkyvos ežerui, Aplinkos ministerijos pasamdyti ekspertai mokslininkų ataskaitose neišskaitė durpes kasančios bendrovės keliamos grėsmės ežerui. Priešingai, pareiškė, kad ežerui labiausiai kenkia gyventojai, o ne durpes kasanti bendrovė. Bene aktyviausiai už ežero išsaugojimą kovojanti Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė tokias ekspertų išvadas vertina vienareikšmiškai – išvados nėra objektyvios. „Susitikime su mumis tie patys ekspertai neoficialiai padėkojo, jog leidome jiems labai lengvai užsidirbti. Kai tokie pareiškimai, apie kokį objektyvumą, nešališkumą ir rimtas ekspertizes galima kalbėti“, - sakė N. Malakauskienė.

Išanalizavę  2004-2008 metais skirtingai vertinamų ir interpretuojamų  ežero būklės ir durpyno įtakos jam mokslines studijas, ekspertai nustatė, kad į ežerą suteka daug paviršiaus nuoplovų nuo daržų, kiemų bei lauko tualetų iš urbanizuotos teritorijos rytiniame ežero krante.

„Kitaip tariant, ežerą stipriai teršia jo pakrantėse esantys kolektyviniai sodų nameliai ir vietoj jų atsiradę individualių gyvenamųjų namų kvartalai, neturintys kanalizacijos. Į vandenį patenka įvairios šiukšlės“, - teigė ekspertų grupės narys, privačios aplinkosaugos ir aplinkotvarkos konsultacijų bendrovės atstovas Aušrys Balevičius.

Vartydami mokslininkų  ataskaitas, ekspertai išskaitė, esą didelę įtaką Rėkyvos ežero seklėjimui turi gausiai vandens augmenija apaugęs rytinis jo pakraštys. Po vegetacijos sezono augalai žūva, sukrenta į ežerą ir čia suyra. Tai esą labai spartina dumblėjimą. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į ežere skendinčias durpes, kurių ypač daug priedugnio sluoksnyje, todėl mano, kad tai galėtų būti dar vienas natūralus ežero seklėjimo šaltinis.

Privatūs konsultantai mokslininkų išvadose išskaitė ir tai, kad net jei durpės bus iškastos iki 6 metrų gylio, kaip tai numatyta durpes kasančios bendrovės planuose, ežerui tai neturėtų esminės neigiamos įtakos. Nors mokslininkai įspėjo, kad tokia veikla kelia didžiulę grėsmę.

Ekspertai pasisako už tai, kad Rėkyvos ežerą apskritai reikėtų palikti natūraliam užpelkėjimui. Esą jei ežeras būtų išvalytas, prasidėtų bangavimas ir dėl to suintensyvėtų krantų ardymas ir tai dar labiau pakenktų ežerui.

Ar tikrai „Rėkyvos“  durpynas neturi įtakos Rėkyvos ežero ateičiai, „Šiaulių naujienos“ dar kartą paklausė ekspertų grupės nario A. Balevičiaus. Specialistas sakė didelės grėsmės nematantis, tačiau galvos dėl to neguldytų.

„Ežeras „išprievartautas“ iš visų pusių. Žinoma, negalima sakyti, kad durpyną kasanti bendrovė duodą naudą ežerui, tačiau tokios grėsmės, kokią mato visuomenė, nėra. Žmogaus invazija į ežerą padarė daug neigiamų dalykų. Jei ši teritorija per dvidešimtą amžių nebūtų buvusi gerokai nusausinta ir stipriai urbanizuota, Rėkyvos ežero ir aukštapelkių komplekso gamtosauginė vertė prilygtų Čepkelių ar Kamanų rezervatams. Juolab, kad tai didžiausias Lietuvoje aukštapelkinis ežeras“ - sakė A. Balevičius.

Jeigu nėra grėsmės ežerui, kodėl tada durpes kasanti „Rėkyva“ it velnias kryžiaus bijo aplinkos poveikio vertinimo? Kodėl jis neatliekamas, jei ne dėl ežero, tai dėl šventos ramybės? Juolab, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad toks vertinimas būtinas?

Pasirodo, A. Balevičius net nežinojo, kad „Rėkyva“ dirba neturėdama poveikio aplinkai vertinimo. Jis sakė, kad tokį vertinimą bendrovė turi. Tik žurnalistams patikinus, kad tokio vertinimo nėra, A. Balevičius suabejojo ir svarstė, kad tikriausiai „Rėkyva“ dirba pagal senus projektus.

„Mano turimomis žiniomis, jie nieko nelegalaus nedaro“, - sakė ekspertas.

Kaip tokias ekspertų išvadas vertina bene aktyviausiai už Rėkyvos ežero išsaugojimą kovojanti Rėkyvos bendruomenės pirmininkė  Nijolė Malakauskienė? 

„Mes buvome susitikę su tais ekspertais. Man gaila ir juokinga, kaip tie ekspertai dirbo. Neneigiu, kad ežerui neigiamos įtakos daro ir urbanizacija, kanalizacijos neturintys sodų gyventojai, tačiau tikrai netikiu, kad durpes kasanti „Rėkyva“ neturi esminės įtakos ežero likimui.

Susitikime su mumis tie patys ekspertai neoficialiai padėkojo, jog leidome jiems labai lengvai užsidirbti. Kai tokie pareiškimai, apie kokį objektyvumą, nešališkumą ir rimtas ekspertizes galima kalbėti“, - sakė N. Malakauskienė.

„Šiaulių naujienose” jau ne kartą skelbta, kad ne viena grupė mokslininkų, analizavusių durpių kasimo įtaką Rėkyvos ežerui bei draustiniui, nustatė, jog pavojus yra. Dar 2007-2008 metais Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu Lietuvos geologijos ir geografijos institutas atliko studiją ir konstatavo, kad durpių kasyba kelia pavojų Rėkyvos ežerui, draustiniui bei neigiamai veikia ekologinius procesus.

Jog kasamas durpynas neigiamai veikia ir draustinį, ir Rėkyvos ežerą, patvirtino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Šis institutas Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atliko dar vieną studiją ir parengė specialų Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio tvarkymo planą.  Nustatyta, kad aplink Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį išsidėstę išeksploatuoti pelkės plotai daro neigiamą įtaką išlikusioms santykinai natūralioms draustinyje esančioms pelkinėms buveinėms bei jų augalijai ir gyvūnijai.

Siekdami išsaugoti Rėkyvos ežerą visuomenininkai kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus, teisėsaugininkus, aplinkosaugininkus. Nors pareigūnai konstatavo, kad bendrovė privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau bendrovės veikla kažkodėl nestabdoma, nors poveikio aplinkai vertinimas neatliktas. 

Be to, Valstybės kontrolė konstatavo, kad „Rėkyvai“ leista durpes kasti be konkurso, be konkurso buvusi Šiaulių apskrities vertinimo administracija išnuomojo dešimtis hektarų durpynų.